„Google“ kuriami automobiliai be vairuotojų yra ypatingas technikos pasiekimas. Kad gatvėmis galėtų riedėti daugybė iš dalies ar visiškai savarankiškų automobilių, prireiks milžiniško informacijos tinklo. Geriausiai šiuos poreikius, sprendžiant iš esamos padėties, galės patenkinti „Google“.
Dvigubai daugiau kilometrų
Visų pirma padės itin tikslūs „Google“ žemėlapiai.
Nuo 2004 metų, kai įsigijo kompanijas „Where2 Technologies“ ir „Keyhole Inc.“, „Google“ nuolat tobulino savo žemėlapių sistemą. Po beveik dešimtmečio darbo „Google“ žemėlapiuose atsirado gausybė įvairių sluoksnių ir funkcijų. Viena funkcija leido aplinkiniams žemėlapius redaguoti ir įtraukti į juos anksčiau nepažymėtas vietas.
2007 metais buvo pradėta naudoti gatvių vaizdų funkcija „Street View“. Tokiu būdu į žemėlapius buvo įtraukta daugiau kaip 8 milijonai kilometrų didmiesčių teritorijų vaizdų.
Šiuo metu “Google” žemėlapiai yra papildyti palydoviniais, trijų dimensijų (3D) ir 45 laipsnių kampu padarytais vaizdais iš oro. Žemėlapiuose dabar galima apžiūrėti pastatus ir infrastruktūrą. Visa tai yra sujungta į vieną visumą, tad galima nerti iš palydovinio į gatvės vaizdo lygį.
„Google“ tikslas yra sukurti pačią išsamiausią patikimą pasaulio žemėlapių sistemą. Palaipsniui kompanija pakeičia iš vartotojų gautus geografinius duomenis tais, kuriuos iš viso pasaulio pateikia pačios kompanijos komandos.
Kad suvoktumėte, kaip sparčiai „Google“ progresuoja, pagalvokite apie tai: 2008 metais „Google“ žemėlapiuose buvo pažymėtos 22 šalys. Čia buvo įtraukta beveik 21 milijonas kilometrų vairavimo krypčių. 2012 metais žemėlapiuose jau buvo pažymėtos 187 šalys, apie 42 milijonai kilometrų vairavimo krypčių, įskaitant 29 šalis, kuriose buvo pažymėtas posūkis po posūkio.
Taiso menkiausius netikslumus
Konkuruojančios kompanijos „Apple“ kuriant žemėlapius padarytos klaidos parodė, kad, nepaisant didžiulių investicijų, svarbiausia išlieka patirtis.
Kalifornijoje ir Indijoje „Google“ turi šimtus ar net tūkstančius darbuotojų, kurie tikrina svarbiausias didmiesčių vietas ir taiso klaidas. Vartotojai pateikia pasiūlymus, kaip galima kiekvieną žemėlapį patobulinti. Visi pasiūlymai, naudojant funkciją „Street View“, pataisomi rankiniu būdu.
„Google“ inžinieriai netgi patobulino algoritmus, skirtus ištaisyti menkiausius nesutapimus tarp „išklotinių“ (drauge sudėtų palydovinio vaizdo dalelių), kuriuos galėjo lemti... tektoninių plokščių judėjimas. Tokie neatitikimai galėjo atsirasti, jei dviejų palydovinių nuotraukų padarymo laiką skyrė dveji metai.
Toks tikslumas nėra būtinas dabartinei navigacijai, bet jis gali būti svarbus savavaldėms mašinoms, kurių važiavimas labai priklausys nuo ypatingai tikslių gatvių ir infrastruktūros duomenų.
Pagalvokite, ką gali lemti centimetrai, kai kelyje vienas prie kito priartėja automobiliai.
Tiesa, „Google“ nėra vienintelė kompanija, teikianti puikius geografinius duomenis ir žemėlapių paslaugas. Olandų kompanija „Tom-tom“ ar Čikagoje sukurta „Navteq“ tai daro jau daugybę metų.
Kai geografiniai duomenys tapo strategiškai svarbiais, „Tom-tom“ už 2,9 milijardo JAV dolerių 2008 metais įsigijo kompaniją „TeleAtlas“, o „Nokia“ 2007 metais nusipirko kompaniją „Navteq“.
Bet „Google“ ketina žengti dar toliau, sujungdama žemėlapių ir paveikslėlių technologijas su paieškos galimybėmis.
Mašinas valdys sankryžos
Tikslūs, patogūs ir pilni informacijos žemėlapiai yra tik viena dalis, kurios reikia savavaldžiams ar pusiau savavaldžiams automobiliams. Svarbiausios yra sistemos, kurios sugebės susidoroti su savavaldžių ar iš dalies valdomų automobilių eismu. Tam bus svarbus infrastruktūros vystymas.
Teksaso Ostino universiteto transporto inžinerijos dėstytoja daktarė Kara Kockelman paaiškino, kad ateityje prireiks atnaujinti infrastruktūrą, idant ši galėtų būti pritaikyta be vairuotojo galinčioms važiuoti mašinoms.
Prireiks atskirų greitkelių juostų dideliems srautams tokių automobilių, kurie važiuos vienas šalia kito greičiau ir saugiau, nei žmonių valdomi automobiliai.
Anot K. Kockelman, pagrindiniu iššūkiu taps sankryžos, kur dažniausiai susidaro transporto spūstys ir įvyksta net ketvirtadalis avarijų. Savavaldes mašinas pergrupuos, nukreips ir paleis reikiama kryptimi sankryžų valdymo sistemos. Net jeigu ir prireiks šviesoforų, jie įsijungs kas penkias ar šešias sekundes vien tam, kad sureguliuotų automobilių antplūdį.
Tam, kad būtų galima pritaikyti eismą daugybei savavaldžių transporto priemonių ir valdyti infrastruktūrą, prireiks išspręsti daugybę duomenų perdavimo problemų.
Ir vėl „Google“ bus vienintelė kompanija, kuri galės sukurti reikiamą programinę įrangą. Milijonai kompanijos serverių padės apdoroti oro ir kelio sąlygų duomenis. Automobilių davikliai galės sekti sukibimą su kelio danga, arba matuoti drėgnumo ar temperatūros pokyčius ir perduoti gautus duomenis kitoms transporto priemonėms. Taip pat bus galima sužinoti apie neužimtas mašinų statymo vietas arba apie kuro pasipildymo galimybes.
Visa tai galės būti susieta su kasdieniniu gyvenimu, pavyzdžiui, įrašais asmeniniuose kalendoriuose, bendravimo modeliais ar žmonių buvimo vieta, kurią galima nustatyti pagal jų mobilųjį telefoną.
Operacinė sistema mašinoms
Nors su duomenų surinkimu ir kitomis lemiamomis užduotimis gali susidoroti toks žaidėjas, kaip „Google“, komunikacija vis dar išlieka problema.
„Komunikacija tarp mašinų ir kitų sričių nėra dar nėra pakankamai sutvarkyta“, - pastebėjo Automobilių tyrimų centro Stanforde direktorius Svenas Beikeris, kuris išties atkartoja „Audi“, su „Google“ sudariusio strateginį sandorį, BMW ir „Ford“ vadovų žodžius.
Pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese „Mobile World Congress“ jie kritikavo mobiliųjų telefonų ryšio tiekėjų nesugebėjimą užtikrinti kokybišką 4G (LTE) ryšio infrastruktūrą, kad būtų galima siųsti duomenis, kurių reikės ateities automobiliams.
Pagaliau lieka neišspręstas automobilių operacinių sistemų klausimas, dėl kurio ekspertai pasidalino į dvi grupes. Svenas Beikeris mano, kad savavaldžių automobilių raida priklausys labiau nuo komunikacijos protokolų, nei nuo pačių operacinių sistemų.
Kiti mano, kad „Google“ su savo savavaldžiais automobiliais „Toyota Prius“, skersai ir išilgai važinėjančiais po Kaliforniją, kuria pirmąją operacinę sistemą autonominėms transporto priemonėms.
Paieškos milžinė gali sujungti turimas žemėlapių, paveikslėlių ir vietos paieškos galimybes su programine įranga, kuri išmoko reaguoti į ypatingas situacijas, kol savavaldžiai automobiliai nuvažiavo nesuskaičiuojamą galimybę kilometrų.
Taigi „Google“ gali tapti pagrindiniu sistemų ir duomenų tiekėju savavaldėms ar pusiau savavaldėms mašinoms.
Parengė Giedrė Balčiūtė
