Tokio gyvenimo 47 metų Vokietijos piliečiui Matthiasui Goettenauer'iui, rodos, galima tik pavydėti. Mat jo užsiėmimas - kelionės automobiliais - jau du dešimtmečius tapo ne tik smagiu pomėgiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Greičiausiai įveikęs kelią „Panamericana“ iš Šiaurės į Pietų Ameriką bei greičiausiai nuvažiavęs iš Lisabonos (Portugalija) į Magadaną (Rusija), M. Goettenauer'is pasiekė du Guinnesso pasaulio rekordus.
Beje, jo „Panamercana“ pasiektas rekordas iš Aliaskos iki Terra del Fuego laikosi nuo 1999 metų.
Į šių metų Ženevos automobilių parodą M. Goettenauer'is atvyko smagiai nusiteikęs: „Ką tik grįžau iš 110-osios savo aplankytos šalies, Ganos“.
Paklaustas, ar aplankęs tiek daug šalių, galėtų pasakyti, kurioje gražiausios merginos, vokietis tik šypteli: „Kai sieki rekordo, šalies beveik nematai, nes važiuoji daugiausiai naktį, kuomet keliuose mažai mašinų, gali išvengti spūsčių ir maksimaliai susikoncentruoti“.
Kur sunkiau siekti rekordo - ar Amerikos žemynais per 15 dienų įveikti 23 tūkstančius kilometrų, Europos greitkeliais ir Rusijos platybėmis per 8 dienas įveikti 16 tūkstančių kilometrų iš Lisabonos į Magadaną?
„Žinoma, Amerikoje, juk Rusijoje nėra valstybių sienų. Būtent sienos yra didžiausias trukdis siekiant rekordo, nes niekada nežinai, kiek ten užtruksi. Rusijoje - užsipylei degalų ir važiuoji sau“, - aiškino pašnekovas.
Kadangi jis važiavo žiemą, šalčio sukaustyti Sibiro keliai „Volkswagen Caddy 4Motion“ automobiliui neatrodė blogi: „Iki Baikalo tai buvo tikrai padorūs keliai, o toliau nuo Jakutsko iki pačio Magadano - irgi nieko baisaus“.
Dar vienu savo žygiu pagarsėjusio - 70 tūkstančių kilometrų aplink pasaulį „Volkswagen Touareg“ įveikusio vokiečio - manymu, sunkiausia prognozuoti kelionės trukmę Afrikoje.
Ten pasienyje gali strigti visiškai neprognozuojamam laikui, o sienų praėjimo procedūra yra visiškai nesuprantama.
Angliškai, ispaniškai, prancūziškai ir šiek tiek norvegiškai kalbantis M. Goettenaueris tikina niekur nepatyręs prievartos ar vagysčių, nors skersai išilgai yra išmaišęs visą Afriką.
„Galbūt taip yra dėl to, kad keliaudamas visą laiką stengiuosi suprasti vietinių mintis ir neatrodyti pinigingu taikiniu“, - samprotauja pašnekovas.
Jis prisiminė kelionę po Kongą, kai jiems teko važiuoti per sukilėlių kontroliuojamą teritoriją.
Buomą pakėlęs ir keliautojus į šią teritoriją praleidęs augalotas kariškis tik patraukė pečiais ir pasakė, kad oficiali šalies valdžia toliau jokios atsakomybės neprisiima.
Kelias šioje teritorijoje buvo itin blogas, rodos, specialiai padarytas kuo blogesnis.
Todėl pamatę pakelėje juos stabdančius du vietinius, Matthias'as su savo porininku sustojo ir paėmė pakeleivius: „Pamanėme, lengviau bus stumti mašiną keturiese jeigu užklimpsime“.
Paklausti apie žiauriuosius sukilėlius, abu vietiniai susižvalgė: „Kokie dar čia sukilėliai?“ Tik po kurio laiko jie susizgribo, kad patys ir yra sukilėliai bei parodė po drabužiais slepiamus ginklus.
„Tačiau kai automobilis užklimpo, jie sumetė ginklus ant galinės sėdynės ir padėjo išstumti mašiną“, - prisiminė keliautojas.
Kokie reikalavimai keliami siekiant Guinnesso rekordo?
Svarbiausi reikalavimai yra trys: automobilis turi būti užfiksuotas tam tikruose maršruto taškuose, kelionės metu negalima gauti baudų už greičio viršijimą ir ekipažą turi sudaryti du žmonės.
„Skirtingų kartų „Volkswagen Transporter“ pasirodė esą labai patikimi, ištvermingi ir lengvai remontuojami automobiliai.
Todėl ir toliau važiavau šiais automobiliais. Kita vertus, pasiekti rekordai man suteikė žinomumo, tad vėliau gavau ir šio gamintojo finansinę paramą rekordams, ir užsakymų renginiams“, - neslepia pašnekovas.
Skirtingai nei didžioji dalis kitų keliautojų, kuriems kelionės yra tiesiog gyvenimo būdas ir galimybė pažinti pasaulį, M. Goettenaueris yra ir verslininkas, turintis savo renginių organizavimo agentūrą.
Joje nuolat dirba 6 žmonės, kai vyksta renginys, samdo dar iki 30 žmonių.
Užsakovams jis organizuoja įvairaus dydžio ir pobūdžio renginius.
Paskutinis ir vienas didžiausių tokių - praėjusių metų rudenį vykęs „Volkswagen Santana“ pristatymas Kinijos žurnalistams.
Iš esmės tai buvo pusantro mėnesio trukęs važiavimas iš Vokietijos į Kiniją pakeliui aplankant įdomiausias vietas, muziejus ir nakvojant 5 žvaigždučių viešbučiuose.
Įdomiausia, kad, siekiant išvengti nesusipratimų ir avarijų, kinų žurnalistai Europoje patys net nevairavo - juos vežė samdyti vairuotojai.
Tokio renginio sąmata siekė 5 milijonu eurų (per 17 milijonų litų).
Kiek lėšų gamintojas turėtų skirti, kad būtent jo automobiliu būtų pasiektas dar vienas Guinnesso rekordas?
Į šį klausimą M. Goettenauer'is neturi paruošto atsakymo, esą tai priklauso nuo atstumo, šalių, pasiruošimo laiko, maršruto ir daugelio kitų dalykų.
„Tačiau, manau, galima būtų pradėti kalbėti nuo kokių 100 tūkstančių eurų (345 tūkstančių litų)“, - svarstė pašnekovas.
Paklaustas, koks bus jo kitas kelionių automobilis, M. Goettenauer'is pasiūlo nusifotografuoti prie „Škoda Yeti“.
„Dar negaliu tvirtinti, kad tai tikrai bus kitas kelionės automobilis, tačiau ir jis pats, ir jo pavadinimas man labai tinka“, - šypsosi jis.
M. Goettenauer'is prasitaria, kad naujausia jo idėja - 2015 metais įveikti 110 kilometrų ilgio atkarpą tarp Panamos ir Kolumbijos, kur visai nėra kelio.
„Daugiausiai tai yra pelkės, miškai ir upės. Kelio tėn nėra net užuominos. 1974 metais „Land Rover“ ekspedicija buvo pravažiavusi šią atkarpą, bet su britų armijos pagalba. Mes ketiname tai padaryti be armijos“, - savo planais dalijasi, rodos, niekada vietoje nenustygstantis keliautojas iš Vokietijos.
