Kiekvienais metais į draudikus kreipiasi tūkstančiai vairuotojų, duobėtose miestų gatvėse sulaužiusių automobilius. Žala – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų.
Neturintys kasko draudimo žalos atlyginimą bando išsireikalauti per teismus. Kauno savivaldybė pernai išmokėjo 190 tūkst. litų žalai atlyginti, Vilniaus – nė lito, nes šiuos ginčus peradresuoja kelininkams.
Tiesa, savivaldybės nenoriai pripažįsta savo kaltę, kai dėl duobėtų gatvių lūžta automobiliai. Neva atsiranda vis daugiau apsukruolių, bandančių pasinaudoti situacija ir iš to pasipelnyti.
Apgavikams gresia baudos
Teismai taip pat kuria precedentus, pagal kuriuos savivaldybės gali būti sąlyginai ramios ir nekompensuoti žalos dėl sulūžusio automobilio.
Šių metų pradžioje vieną bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Kaune apgadinto automobilio vairuotojui tenka pusė kaltės dėl neįvertintos situacijos, todėl savivaldybė turi padengti tik dalį žalos.
Savivaldybės aiškina, kad kai kurie vairuotojai piktnaudžiauja situacija dėl duobėtų gatvių ir bando išsireikalauti kompensaciją dėl kitur sulaužyto automobilio. Su tokiais atvejais ne kartą susidūrė ir kelių policija.
Tačiau kilus įtarimui, kad automobilis sugadintas kitoje vietoje, gresia bauda dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.
Kita vertus, policininkams neretai sunku nustatyti, kurioje vietoje sugedo automobilis.
„Pareigūnai dažnai prisipažįsta, kad jie negali įvertinti, kur nutiko eismo įvykis, nes nėra ekspertai. Tokiais atvejais reikėtų vos ne formules taikyti: žiūrėti, koks padangos aukštis ir skersmuo, kokie ratlankiai. Lietuvoje neretai ant automobilių dedami techninių reikalavimų neatitinkantys ratlankiai ir padangos. Pavyzdžiui, ant didesnių ratlankių dėl grožio dedamos žemesnio profilio padangos, o tokiais atvejais važiuojant per duobes jos itin nukenčia”, – aiškino A.Šeškevičius.
Kauno savivaldybės tarybos narys Gintaras Furmanavičius neseniai gavo vieno kauniečio laišką. Dėl duobėtos gatvės nukentėjusiam vairuotojui teismas dar 2011 metų gruodį priteisė 500 litų, kuriuos turėtų sumokėti Kauno savivaldybė.
Tačiau jos valdininkai vis delsia, todėl kaunietis kreipėsi pagalbos į G.Furmanavičių.
Kiek dar truks vairuotojo ir savivaldybės ginčai, atsakyti niekas negali.
Didelį pavojų kelia vanduo
Bėdos kelyje ne visada įmanoma išvengti net jei automobilis sutvarkytas, o vairuotojas renkasi saugų greitį. Fotografui Robertui Dačkui per vieną vakarą Kaune buvo dukart prakirstas automobilio ratas, nors prieš įvažiuodamas į antrąją duobę važiavo vos 30 km per valandą greičiu.
„Duobės paprastai slepiasi po vandeniu. Važiuodamas žiedu tai pamiršau ir patekau į labai didelę duobę – buvo prakirsta galinė padanga. Pasikeičiau ją atsarginiu ratu, o po 10 minučių prakirtau ir jį”, – pasakojo patyręs vairuotojas.
„Labai ginčytinas klausimas, kokiais atvejais dėl gedimo užvažiavus ant duobės kaltas vairuotojas, o kokiais – kelią prižiūrintis juridinis asmuo. Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad vairuotojas privalo įvertinti meteorologines sąlygas, kelio būklę ir pasirinkti tokį greitį, kad, atsiradus kliūčiai, nesukeldamas avarinės situacijos galėtų sustoti ar išvengti pavojingų situacijų.
Kita vertus, labai sunku įvertinti kelio būklę, jei važiuoji tamsiu paros metu ar tuomet, kai kelias užpiltas vandeniu – niekas negali įvertinti, kokio gylio duobė po juo slepiasi”, – teigė A.Šeškevičius.
„Bėda ta, kad daugelyje miestų prie duobių nestatomi laikinieji ženklai, perspėjantys apie kelio nelygumus, todėl duobėta gatve važinėjantiems vairuotojams neįmanoma atspėti, kur slepiasi pavojus. Kartais duobės neįmanoma išvengti net važiuojant atsargiai ar ją pastebėjus, nes staigiai stabdydamas arba išsukdamas į kitą eismo juostą sukelsi pavojų eismo saugumui”, – svarstė R.Dačkus.
Paradoksas, bet kai kurių miestų savivaldybės, neturėdamos pinigų gatvėms remontuoti, renkasi kitą būdą: apsiginkluoja apie duobes įspėjančiais kelio ženklais. Tokiais atvejais draudikai nebegali regresuoti žalos atlyginimo.
Daugiausia bėdų – Kaune
Prieš kelerius metus Kaune socialinės reklamos plakatų užrašai skelbė: „Ir Kaune galima gyventi”. Vairuotojai dabar sarkastiškai juokauja, kad gyventi gal ir galima, bet važinėti – tikrai ne.
Kauno gatvės lyginamos su Marso krateriais, o internete klaidžioja laikinosios sostinės gatves pašiepiantys vaizdai. Metai po metų gatvės Kaune primena slalomo trasą, o lenktynininkai net juokauja, kad čia būtų galima surengti bekelės varžybas.
Nėra aiškaus atsakymo, kodėl gatvės Kaune netvarkomos, nors versijų yra įvairių.
„Sklando gandai, kad duobių lopymo verslas yra labai pelningas ir kartą sutvarkius gatves jis baigtųsi. Čia kaip anekdote apie advokato sūnų, kuris pasidžiaugė tėvui, kad laimėjo bylą, su kuria šis dirbo daug metų. „Tad iš ko dabar gyvensime?” – paklausė susirūpinęs tėvas.
Todėl kas galėtų paneigti, kad Kaune kažkas nesuinteresuotas, kad su tirpstančiu sniegu atsirastų ir duobių?” – retoriškai klausė opozicijoje dirbantis Kauno savivaldybės tarybos narys, Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas G.Furmanavičius.
Ieškoti teisybės dažnai tingi
Draudikams sunku apskaičiuoti, kiek kasmet jie patiria nuostolių dėl duobėtose gatvėse apgadintų automobilių. Mat dalį kasko draudimo išmokų jie bando išsireikalauti iš savivaldybių – juk jos atsakingos dėl tokios kelio būklės, o teismai užtrunka.
„Galėčiau pasakyti tik apibendrintai, kad kasmet į mus kreipiasi tūkstančiai vairuotojų, kurių automobiliai sugedo dėl duobės. Žala svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų. Ypač daug mokėti tenka brangesnių automobilių savininkams. Vairuotojai puikiai žino, kiek kainuoja elektronika valdomos pakabos derinimas”, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Tačiau vairuotojai ne visada kreipiasi dėl žalos atlyginimo. Turintiems kasko draudimą išmokos priklauso. Draudikai nemoka nebent tuo atveju, jei draudimo sutartyje nurodoma minimali žala, todėl už pradurtą padangą nuostoliai gali ir nebūti atlyginti.
Dažniausiai dėl duobėtų gatvių nukentėję vairuotojai patingi ieškoti teisybės teismuose.
„Kai Kaune per vakarą sugadinau du ratus, buvau labai supykęs ir norėjau bylinėtis. Gavau iš policijos raštą, kad negalėjau išvengti duobių, kuris patvirtino, kad nuostolių patyriau ne dėl savo kaltės. Tačiau pasvarstęs nepanorau gaišti laiko. Paprasčiau pačiam susimokėti už ratų tvarkymą nei aiškintis teisme”, – sakė nukentėjęs vairuotojas R.Dačkus.
Sostinę parems ir Vyriausybė
Kauno savivaldybė šiais metais nenumatė nė lito gatvėms tvarkyti.
Darbus tikimasi atlikti už Kelių direkcijos pinigus, kuri Kaunui žada skirti 11 mln. litų. Duobėms lopyti būtų paskirta 5 mln. litų. Pernai Kaunas tam išleido pusketvirto milijono.
„Man labai keistai skamba pasakymas, kad Kaunas neturi pinigų gatvėms tvarkyti, kai miesto biudžetas yra daugiau kaip 600 mln. litų. Frazė, kad nėra pinigų, yra tiesiog nekompetencijos sudėlioti prioritetus dangstymas”, – įsitikinęs Kauno savivaldybės tarybos narys G.Furmanavičius.
Vilnius pernai gatvių priežiūrai skyrė 13,5 mln. Šiemet planuojama skirti pustrečio milijono daugiau. Rengdamasi Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai Vyriausybė Vilniaus gatvių remontui planuoja skirti dar 40 mln. litų.
Kaip gauti kompensaciją
Jei įvažiavus į duobę patiriama žala, reikėtų kviesti policiją, kuri fiksuoja įvykį.
Pareigūnų protokole turi būti nurodytos įvykio aplinkybės, nustatyta žala, nubraižyta situacijos schema. Turi būti pabrėžta, kad vairuotojas niekaip negalėjo išvengti duobės.
Prašymą dėl kompensacijos savivaldybei turi pateikti transporto priemonės savininkas. Prie kelių policijos protokolo pridedamos automobilio paso, techninės apžiūros, civilinio draudimo dokumentų kopijos, remonto paslaugų ir pirkinių dėl patirtos žalos sąskaitos faktūros arba kvitai. Galima pridėti ir nepriklausomo eksperto žalos įvertinimo išvadas.
Turintys kasko draudimą draudikui taip pat turėtų pateikti policijos išvadas, nors kai kuriais atvejais tai nėra būtina. Nelygu draudimo kompanija, žala iki tam tikros sumos atlyginama ir be policijos protokolo. Tačiau įvykį patariama registruoti tuo atveju, jei reali žala būtų didesnė, nei prognozuota.
Kasko draudimas mokamas visais atvejais, nebent draudimo sutartyje nurodyta, kad žala iki tam tikros sumos nėra atlyginama. Tokiais atvejais ir draudimo įmoka yra mažesnė.
