Juk automobilis su nurodyta mažesne rida yra ne paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę juo važiuojant.
G. Kantauskas kreipėsi į Lietuvos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, siūlydamas, kaip įvesti daugiau tvarkos naudotų automobilių rinkoje.
„Šiuo klausimu Lietuvos įstatyminė praktika labai atsilieka nuo kitų civilizuotų pasaulio šalių praktikos. Mūsų šalis yra bene vienitelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą“, - tvirtina jis.
Štai, Jungtinėje Karalystėje Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybos tinklapyje nurodoma, kad už ridos klastojimą keli piliečiai buvo pasodinti į kalėjimą, o Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skirama 7000 eurų bauda , o už antrą kartą taikoma reali lasvės atėmimo bausmė.
Tuo tarpu Lietuvoje G. Kantauskui akis bado skelbiami, siūlantys ne tik pakeisti esamus spidometro parodymus, bet ir jo gedimo atveju atstatyti esamus parodymus pagal poreikius. Žodžiu, klastoti duomenis pagal kliento poreikius.
Tai ilgai tęstis negali, juolab, kad Europos Komisija (EK) 2012 metais liepos mėn pritarė naujai tvarkai, kuria siūloma, kad senesnių lengvųjų automobilių apžiūra būtų atliekama kasmet fiksuojant ridos duomenis. EK siūlo, kad automobiliui sulaukus septynerių metų amžiaus techninės apžiūros būtų vykdomos kasmet.
G. Kantausko įsitikinimu, kad reikalai pajudėtų, turėtų būti bendra automobilių ridos duomenų bazė.
Ji vakaruose puikiai veikia, ten yra išvystyta privataus verslo iniciatyva - „Experian“ (Anglijoje), „Carfax“ (JAV) ir kitos.
Tad registruojant ar parduodant ne naują automobilį, turėtų būti privaloma su visais reikiamais dokumentais pateikti ir serviso istorijos knygelę (SIK). Ją paprastai išduoda pardavėjas.
Nepateikus SIK, automobilis turėtų būti neregistruojamas kaip netinkamas eksplotacijai ir nukreipiamas į specialią Automobilių techninės apžiūros tarnybą.
Šios tarnybos specialistai, prijungę prie pačio automobilio valdymo blokų ar gamintojo atstovo duomenų bazės, nustatytų, kokia yra reali rida.
Tuomet jau šios techninės apžiūros tarnybos ekspertai, įvertinę realią automobilio būklę, išduotų naują automobilio serviso istorijos knygelę (SIK).
Tai turėtų būti atliekama operatyviai, profesionaliai.
„Naivu būtų tikėtis, kad tai visiškai panaikintų ridos koregavimą, bet kai automobilio dokumentai tvarkingi ir serviso istorijos knygelėje yra visos reikiamos atžymos – jo vertė būtų visai kita“, - kalba G. Kantauskas.
O dabar susiklosčiusi padėtis, anot jo, iškreipia teisingos vertės nustatymo kriterijus ir toliau kompromituoja Lietuvos įstatyminę praktiką.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) skaičiavimais kasmet į Lietuvą atgabenama apie 200 000 naudotų mašinų, kurios parduodamos kone perpus pigiau, nei gali pasiūlyti visus priklausančius mokesčius sąžiningai mokančios bendrovės.
Nors ir egzistuoja simbolinės rinkos apsaugos užkardos, visos jos įveikiamos naudojant pačius primityviausius mechanizmus. „Mes jau senai skambiname pavojaus varpasi dėl tokios situacijos, bet kol kas mūsų niekas negirdi“, - tvirtina Petras Ignotas, LAA prezidentas.
