Nedidelių gabaritų, gana aukštos kokybės vaizdo kameros – vaizdo registratoriai – į atminties modulį įrašo visa tai, ką pro priekinį stiklą mato vairuotojas.
Vieni žmonės registratorius įsigyja pramogai – važinėdami filmuoja eismo sąlygas, o vėliau užfiksuotas kuriozines situacijas įdeda į internetą. Kiti tokiu būdu nori apsidrausti – nelaimės atveju filmuota medžiaga gali tapti svariu įrodymu.
Automobilinės vaizdo kameros tampa ir kelių chuliganų siaubu. Vis daugiau sąmoningų vairuotojų vaizdo medžiagą su užfiksuotais kelių eismo taisyklių pažeidimais perduoda vertinti policijos pareigūnams.
Šiuo metu vaizdo kameras galima išvysti kai kuriuose greitosios automobiliuose, nuosavus registratorius darbe naudoja bent dešimt vairuotojų.
Auklės įžūlius vairuotojus
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) vadovai ketina visus medikų automobilius aprūpinti vaizdo registratoriais.
Nufilmuotą medžiagą ketinama saugoti, reguliariai peržiūrėti, o vaizdus su užfiksuotais kelių chuliganais perduoti policijai.
GMPS direktorius Nerijus Mikelionis pripažino, jog planus visus greitosios pagalbos automobilius aprūpinti vaizdo fiksavimo įranga skatina ne visai tinkama eismo dalyvių kultūra, incidentai ir ginčytinos situacijos, su kuriomis susiduria medikai.
Išplatino vaizdą internete
Interneto svetainėje „Youtube“ galima rasti atsitiktinio vairuotojo vaizdo registratoriumi nufilmuotą situaciją, kai „Toyota Yaris“ ne tik nepraleido, bet ir užblokavo kelią iš paskos skubėjusiam greitosios pagalbos automobiliui.
Situacija nufilmuota šių metų kovo 4-osios popietę. Įraše matyti, kaip Pramonės prospektu skuba medikų automobilis su įjungtais švyturėliais ir kaukiančia sirena. Ties žiedine sankryža su Chemijos gatve, Kauno kelių policijos būstinės pašonėje, medikai susidūrė su netikėta kliūtimi. Antrąja eismo juosta važiavusio „Toyota Yaris“ vairuotoja nesiteikė praleisti skubančio greitosios automobilio.
Lenkti kliūtį iš dešinės greitosios pagalbos automobilio vairuotojas nedrįso, tuo metu „Toyota“ rodė dešinįjį posūkį, regis, bet kada galėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą.
Paskui lėtai važiavusį automobilį riedėjusi „greitukė“, įveikusi sankryžą, susidūrė su dar viena kliūtimi. Tikriausiai išsigandusi kaukiančios sirenos, lengvojo automobilio vairuotoja sustojo antroje eismo juostoje. Medikų ekipažas beveik dešimt sekundžių stovėjo, o priekyje sustojusiam automobiliui nesitraukiant, pariedėjo atbuline eiga ir tik tada aplenkė kliūtį.
Stringa transporto spūstyse
GMPS direktoriaus pavaduotoja Danguolė Vaikšnienė pastebi, jog vairuotojų kultūra gerėja. Tačiau vis dar nemažai atvejų, kai eismo dalyviai ignoruoja su švyturėliais ir kaukiančiomis sirenomis skubančius medikus.
„Du kartus su policija rengėme reidus, paskui mūsų automobilį vyko pareigūnai ir baudė tuos, kurie nesiteikė praleisti su įjungtais švyturėliais ir garso signalais skubančių medikų. Po šių reidų pastebėjome, kad vairuotojai tapo atidesni“, – pasakojo D. Vaikšnienė.
Paskutinį kartą bendras policijos ir medikų reidas buvo surengtas 2011 metais, ruošiantis Kaune vykusiam Europos krepšinio čempionatui. Vairuotojai kelias savaites buvo pratinami praleisti skubančius policijos pareigūnus, medikus ir ugniagesius.
Įpranta prie sirenų gausmo
Apie tris dešimtis specialiais signalais aprūpintų greitosios pagalbos automobilių turinčių Kauno klinikų Transporto skyriaus viršininkas Česlovas Sedekerskis pripažino, kad jų vairuotojams su eismo dalyvių nesupratingumu susidurti tenka retai.
Tam įtakos turi darbo ypatumas – Klinikų automobiliais į Kauną iš kitų miestų gabenami pacientai, tad, kitaip nei miesto GPMS automobiliai, jie vyksta magistraliniais keliais. Klinikų automobiliai važinėja ir Kaune, tačiau tai nebūna skubūs ligonių gabenimai, specialieji signalai dažniausiai nėra naudojami.
„Autostradoje mūsų mašinas visi mato iš tolo. Vairuotojai geranoriškai duoda kelią ir pasitraukia. Aišku, visada pasitaiko žioplių, tokių žmonių būna visur. Kita vertus, užmiesčio keliuose vairuotojų kultūra šiek tiek aukštesnė nei miestuose – greitosios pagalbos automobiliai su įjungtais signalais čia važiuoja ne taip dažnai, todėl žmonės greičiau juos pastebi ir duoda kelią“, – sakė Kauno klinikų Transporto skyriaus viršininkas.
Signalų be reikalo nejungia
GMPS direktoriaus pavaduotoja D.Vaikšnienė aiškino, kad greitosios pagalbos automobiliuose įdiegta sistema į dispečerinę radijo ryšiu perduoda visą informaciją apie automobilį – nurodoma jo vieta, važiavimo greitis, ar specialieji signalai įjungti, ar išjungti.
Šiuos duomenis matantys dispečeriai pagal iškvietimo svarbą bei skubumą sprendžia, ar vairuotojas privalo naudotis specialius signalus.
„Signalai įjungiami ar ne – sprendžiama pagal iškvietimo skubumą. Todėl visos greitosios, važiuojančios su specialiais signalais, iš tiesų skuba.
Manau, jog vairuotojų kultūra ir jų supratingumas turėtų būti ugdomas dar vairavimo mokyklose. Dažniausia vairuotojų daroma klaida: jie sutrinka ir bandydami pasitraukti ima manevruoti į kairę bei dešinę“, – sakė D. Vaikšnienė.
Filmuoti gali visi
Populiarėjant vaizdo registratoriams, užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą ir medžiagą perduoti policijai gali bet kuris žmogus.
Tai padaryti galima naudojantis nuo 2011 metų rudens veikiančia Policijos departamento sistema epolicija.lt.
Kauno kelių policijos valdybos duomenimis, visuomenė tampa vis nepakantesnė teisės pažeidėjams. Šiais metais policijos pareigūnai sulaukė net tris kartus daugiau pranešimų apie pastebėtus pažeidimus, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
