Praėjusį mėnesį vykusios britų ekspremjerės Margaret Thatcher laidotuvės taip pat buvo transliuojamas į 80 pasaulio valstybių ir šalies mokesčių mokėtojams kainavo 3,6 milijono svarų. O štai 1997-aisiais bemaž milijardas pasaulio gyventojų tiesiogiai savo televizorių ekranuose stebėjo iškilmingą atsisveikinimą su Žmonių princese – per automobilio avariją žuvusia Ledi Di.
Lietuvoje kukliai palaidoti žmogų (įskaičiuojant karsto kainą) galima ir už 1700 litų.
Tačiau yra vienas dalykas, būtinas ir pačioms iškilmingiausioms, ir paprasčiausioms laidotuvėms. Tai katafalkas – transporto priemonė, skirta mirusiajam karste vežti.
Be jo neapsieina jokios laidotuvės. Valstybės įmonės „Regitra” duomenimis, Lietuvoje įregistruota 316 katafalkų.
Pabūklą traukia jūreiviai
Jungtinėje Karalystėje per šimtmečius susiformavo tradicija: kuo svarbesnės laidotuvės, tuo paprastesnės jose transporto priemonės.
Princesės Dianos, Karalienės Motinos ir buvusios premjerės Geležinės ledi M.Thatcher karstai Londono gatvėmis buvo iškilmingai gabenami senoviniu 1,5 tonos sveriančiu artilerijos pabūklo vežimu.
Autentišką, ne vieną karo lauko mūšį Britų imperijos klestėjimo metais regėjusį vežimą teko šiek tiek pritaikyti šiuolaikinėms asfalto gatvėms – plieniniai jo ratai buvo aptraukti guma. Kitaip vežimo dardėjimas trikdytų muzikinę procesijos dalį.
Per M.Thatcher laidotuves vežimą traukė šeši juodi žirgai iš Karališkojo raitosios artilerijos būrio. Ant pagrindinio žirgo jojo kapitonas Johnas Cockburnas, jo užduotis buvo neleisti arkliams pasibaidyti.
Nors ir labai pompastiškos, tiek Ledi Di, tiek Karalienės Motinos, tiek M.Thatcher laidotuvės pagal rangą buvo tik antrosios pakopos „ceremoninės karinės” laidotuvės.
Aukščiausio rango valstybines laidotuves britai rengia itin retai. Tokio atsisveikinimo su tauta nusipelno tik monarchai ir nacionaliniai didvyriai. Pastarąjį kartą tokia ceremonija vyko 1965-aisiais, kai buvo laidojamas legendinis premjeras Winstonas Churchillis.
Keista, bet vienas unikalių britų valstybinių laidotuvių elementų yra tas, kad transporto priemonė jose netgi paprastesnė nei per ceremonines.
Ant pabūklo vežimo uždėtą karstą tuomet traukia ne žirgai, o Karališkojo laivyno jūreiviai. Šiai tradicijai – kiek daugiau nei šimtas metų.
Mat kai 1901-aisiais Vindzore buvo laidojama Tautos motina karalienė Viktorija, arkliai ėmė stotis piestu ir blaškytis su visu katafalku. Juos sutramdė ir iškinkė būtent į pagalbą suskubę jūreiviai ir nutempė vežimą į Šv.Jurgio koplyčią Vindzoro pilyje.
Atsidėkodama karališkoji šeima nusprendė – nuo to laiko būtent jūreiviams suteikiama garbė traukti savo monarcho ar monarchės palaikus į gedulingas mišias ir iš jų į kapines.
Išskirtinė pagarba
Lietuvoje iš visų pastarąjį dvidešimtmetį mirusių iškiliausių asmenybių tik buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas laidojamas nusipelnė išskirtinės pagarbos – jo karstas į Antakalnio kapines taip pat buvo vežamas ant artilerijos pabūklo. Tiesa, jį traukė ne jūreiviai, o Lietuvos armijos naudojamas amerikinis karinis visureigis „Hummer”.
Per praėjusį mėnesį vykusias M.Thatcher laidotuves neapsieita ir be automobilinio katafalko. Iki oficialios ceremonijos ir po jos karstas buvo vežamas išsinuomotu juodu anglišku „Jaguar” markės automobiliu, priklausančiu nedidelei Šiaurės Londono laidojimo kompanijai „Leverton & Sons”.
Pusiau juokais, pusiau rimtai buvo kalbama, jog britų patriotė ir euroskeptikė M.Thatcher nieku gyvu nebūtų sutikusi, kad ją į paskutinę kelionę vežtų ne britiškas automobilis, bet, tarkim, vokiškas „Mercedes-Benz”.
Po gedulingų mišių Šv.Pauliaus katedroje „Jaguar” katafalkas pervežė M.Thatcher palaikus į Mortleiko krematoriumą Vakarų Londone. Dėl eismo saugumo daugiau nei 10 kilometrų „Jaguar” buvo lydimas šešių policijos motociklų kortežo.
Į šeimos bendrovę „Leverton & Sons”, garsėjančią savo diskretiškumu, ne kartą yra kreipęsi tiek karališkosios Windsorų dinastijos atstovai, tiek ir kiti Jungtinės Karalystės aukštuomenės šeimų nariai. Jie nuomojosi automobilius princesės Dianos ir Karalienės Motinos laidotuvėms.
Šią įmonę pasisamdė ir Winehouse’ų šeima, kai 2011-ųjų liepą jiems teko skubiai organizuoti netikėtai nuo apsinuodijimo alkoholiu mirusios 27 metų roko dainininkės Amy Winehouse laidotuves.
Perdarinėjo net greitąsias
Lietuvoje katafalkų naudojimo tradicijos dar tiktai formuojasi.
Prieš du dešimtmečius įkurtos pirmosios Klaipėdoje privačios laidojimo paslaugų įmonės „Amžiaus vartai” direktorius Valdas Čeponis prisiminė, kad pirmuosius katafalkus jie patys konstruodavo perdarydami ir tam pritaikydami greitosios medicinos pagalbos automobilius.
„Prieš du dešimtmečius miręs žmogus į kaimo kapines buvo vežamas arkliu kinkytu vežimu arba bortiniu sunkvežimiu GAZ-53, kurio kėbulas būdavo dekoruotas keturiais kampuose pastatytais berželiais. Dabar tokio dalyko jau niekur nepamatysi”, – prisiminė pašnekovas.
Per du dešimtmečius išmėginęs daugybę skirtingų katafalkų, dabar jis naudoja mikroautobusus „Mercedes-Benz Vito”.
„Šie mikroautobusai ilgi, juose telpa net 220 centimetrų ilgio karstas ir daug vainikų. Svarbu ir „Mercedes” ženklas, nes paprastai žmonės artimuosius į paskutinę kelionę nori išlydėti iškilmingai”, – pasirinkimą aiškino V.Čeponis.
Pamėgo mikroautobusus
Jolanta Sprainaitienė, bendrovės Vilniaus laidojimo rūmų (VLR) direktorė, sakė, kad mirusio asmens palaikai vežami dviejų tipų automobiliais – katafalkais (vežami karstuose) arba automobiliais, turinčiais specialią įrangą (vežami iš įvykio vietos be karstų skysčiams nepralaidžiuose, nepermatomuose maišuose).
Reikalavimai šiems automobiliams nurodyti susisiekimo, aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymuose.
Pagrindiniai reikalavimai katafalkui – transporto priemonės vairuotojo kabina ir transporto priemonės dalis palaikams vežti turi būti atskirta stabilia, permatoma ir sandaria (orui nepralaidžia) pertvara, turi būti įrengta ventiliacija, neturi būti sėdimųjų vietų.
Vežant palaikus didesnį atstumą turi būti įmontuota šaldymo įranga (tada būtinas didesnio galingumo generatorius), transporto priemonės dalis palaikams vežti turi būti hermetiška.
Katafalkai gali būti lengvieji automobiliai arba mikroautobusai. Palaikų vežimo dalies ilgis ne mažesnis kaip 2,2 metro.
Kiek katafalkų užtektų Lietuvoje? Tai nustatyti labai sunku, nes priklauso nuo mirčių skaičiaus ir nuo mirusio asmens artimųjų pasirinkimo.
„Turime 5 katafalkus – 4 „Mercedes-Benz” ir vieną „Volkswagen Transporter”, dviejuose yra įmontuota šaldymo įranga. Taip pat bendrovė turi du automobilius palaikams vežti iš įvykio vietos, juose yra šaldymo įranga”, – skaičiavo pašnekovė.
Paklausta, kokie katafalkai populiaresni – mikroautobusai ar įprasti lengvieji automobiliai, pašnekovė atsakė, jog keičiasi laidotuvių tradicijos, požiūris į laidotuves, reikalavimai šarvojimo salėms ir katafalkams.
Anksčiau buvo labai populiarus atviras katafalkas, dabar jau tokio niekas nenori.
„Šiuo metu Lietuvoje, sakyčiau, populiaresni mikroautobusai. Jie didesni – galima sudėti gėles, vainikus. Į lengvojo tipo katafalką telpa vos keli vainikai, reikia papildomo transporto gėlėms vežti”, – mano ji.
Kainos skiriasi du kartus
Klaipėdoje įsikūrusioje laidojimo paslaugų bendrovėje, turinčioje 5 katafalkus, naudojamas ir amerikinis 2010 metais pagamintas vienatūris „Chrysler Town Car”. Klaipėdiečiai iš jo katafalką sumeistravo patys: tiesiog išėmė visas sėdynes, vidaus įrangą, pakeitė grindų dangą, įrengė kitus nedidelius patobulinimus.
Profesionaliose įmonėse perdaryti katafalkai kainuoja maždaug du kartus brangiau nei įprasti automobiliai.
Štai standartinis „Mercedes-Benz Vito” kainuoja apie 120 tūkstančių, Europoje pagamintas katafalkas – 220–250 tūkstančių litų.
Tokių automobilių kėbulas paprastai pailgintas, įdėti panoraminiai stiklai, perdarytas salonas, nėra šoninių durelių. Važiuoklė paliekama standartinė.
Perdarymo bendrovės katafalką gali padaryti iš kokio tik nori automobilio ar net motociklo.
„Vokietijoje, kur gyvena 80 milijonų žmonių, išskirtinių katafalkų gamintojai turi užsakymų, o Lietuvoje toks verslas būtų pasmerktas žlugti”, – mano V.Čeponis.
Nuoma: nuo 200 iki 600 litų
Geras apynaujis katafalkas gali kainuoti 30–50 tūkstančių eurų.
Tačiau skelbimuose nesunku aptikti ir Lietuvoje pamėgtų dvidešimties metų senumo „Mercedes-Benz” automobilių, kainuojančių ne tiek daug, tačiau vis viena gerokai brangiau nei tų pačių metų įprastas automobilis.
Štai 1991 metų „Mercedes-Benz 124” kainuoja 12,8, tų pačių metų „Mercedes-Benz 250D” – 24, 1996 metų „Mercedes-Benz C180” – 23,8 tūkstančio litų.
Už kiek naujesnį „Volvo 850” (1996 metų) katafalką prašoma 33,8 tūkstančio litų.
V.Čeponis skaičiuoja, kad Lietuvoje galėtų būti apie 400 laidojimo paslaugas teikiančių įmonių, tad katafalkų turėtų būti apie tūkstantį.
Skirtingai nei nuomojami automobiliai, katafalkai nuomojami ne valandai, bet vienoms laidotuvėms.
Atsižvelgiant į miestą ir paslaugas teikiančias įmones, katafalko nuoma kainuoja nuo 200 iki 600 litų. Tačiau ne pačiose garsiausiose laidojimo bendrovėse Vilniuje katafalko nuoma – vidutiniškai iki 300 litų.
Mažesniuose miestuose ši paslauga kainuoja pigiau.
Neturi laiko derėtis
Vienos Vilniuje katafalkus nuomojančios nedidelės bendrovės atstovė sakė, kad mieste katafalko nuoma kainuoja apie 250 litų dienai.
Per savaitę ji teigė sulaukianti nuo 2 iki 5 užsakymų.
Pasiturintys vilniečiai pageidauja tikrų katafalkų, ne mikroautobusų.
Mirus žmogui jo artimieji dažniausiai neturi nei laiko, nei jėgų ieškoti pigiausių variantų, todėl iš karto vienoje bendrovėje užsako visą laidojimo paslaugų komplektą, į kurį įeina ir katafalko nuoma.
Pašnekovės įsitikinimu, kuo didesnė ir garsesnė įmonė, tuo geriau ji pasinaudoja mirusiojo artimųjų situacija, kai juos labai spaudžia laikas ir deryboms ar pigesniems variantams ieškoti jie neturi laiko.
Todėl, pavyzdžiui, vien katafalko nuoma didelėje ir ne tokioje žinomoje bendrovėje gali skirtis iki 3 kartų. Panašiai kaip ir visos paties laidojimo paslaugų kainos.
Kukliai palaidoti žmogų (skaičiuojant karsto kainą) galima ir už 1700 litų, tačiau ši suma gali būti ir dešimt kartų didesnė – nelygu, kokie užsakovo pageidavimai.
J.Sprainaitienės teigimu, katafalkai dažniausiai būna prabangesnių automobilių markių – „Mercedes-Benz”, „Cadillac” ir „Chevrolet”.
Pasitaiko, jog taupydami pinigus velionio artimieji kartais mirusįjį veža savo automobiliu išėmę sėdynes – vienatūriais, mikroautobusais.
Vairuotojui – psichologo žinios
Katafalko vairuotojas negali būti tiesiogiai lyginamas su paprasto automobilio vairuotoju, nes jo darbas – ne vien vairuoti mašiną, bet ir bendrauti su mirusiojo artimaisiais.
Dažniausiai būtent katafalkų vairuotojai būna pirmieji, kurie mirusiojo artimiesiems pareiškia užuojautą ir suteikia pagrindinę informaciją apie tolesnę įvykių eigą, reikalingus dokumentus, laidojimo organizavimo principus, nurodo, į kurias valstybines institucijas reikia kreiptis dėl išmokų, pašalpų ir pan.
„Kadangi mirtis visada užklumpa netikėtai, mirusiojo artimieji būna sutrikę, ištikti šoko ar emocijų antplūdžio. Kiekvieno reakcija yra skirtinga, to nuspėti ir jai pasiruošti iš anksto neįmanoma. Todėl laidojimo įmonių vairuotojams labai svarbu mokėti elgtis tokiose situacijose, mokėti užjausti, paguosti, nuraminti, netgi jas suvaldyti”, – sakė J.Sprainaitienė.
Jokios mokyklos specialiai tokių dalykų iki šiol nemokė.
Tačiau Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija šių metų kovo ir balandžio mėnesiais dviem vairuotojų grupėms organizavo specialius mokymus Alytaus kolegijoje.
Dalyviai mokėsi dvi dienas, išklausė teorines paskaitas, atliko praktines užduotis. „Bendraudamas su klientais darbuotojas taip pat išgyvena įvairiausias nuotaikas ir emocijas, todėl mokymuose daug dėmesio buvo skiriama ir savikontrolei, žmonės buvo mokomi įveikti stresą”, – aiškino VLR direktorė.
Kainai ribų nėra?
Ne taip senai Italijos specialiosios paskirties automobilių gamintoja „Biemme Special Cars” paskelbė, kad pagamino patį brangiausią pasaulyje laidotuvių automobilį „Rolls-Royce Phantom Hearse B12” (nuotraukoje – brangiausias).
Šio automobilio kaina – daugiau nei pusė milijono eurų (per 1,8 milijono litų) be mokesčių. Jo ilgis – net 7 metrai (metru ilgesnis nei pailgintos bazės „Phantom”).
Kaip ir įprastame „Phantom”, šiame 7 metrų ilgio išskirtiniame modelyje liko ketverios durys (dvi atsiveriančios priešinga važiavimui kryptimi). Jį varo 12 cilindrų, 6,75 litro darbo tūrio 460 AG variklis, yra pneumatinė pakaba.
Pats kėbulas pagamintas iš aliuminio, tam panaudota daugiau nei 600 skirtingų detalių ir per 650 sujungimo taškų.
