Neįprasta situacija susidarė, nes anksčiau galingi keturračiai, kurių variklio darbo tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, buvo prilyginami žemės ūkio mašinoms.
Juos registravo ir valstybinius numerius išduodavo savivaldybių žemės ūkio skyriai. Praėjusių metų pabaigoje buvo įregistruota beveik 4000 tokių transporto priemonių.
Lengvuosius keturračius ir keturračius visada registravo valstybės įmonė „Regitra”. Ji iki šių metų pradžios jų buvo užregistravusi 820.
Nepasirūpino dokumentais
2012-ųjų pradžioje „Regitrai” nuspręsta perduoti ir galingųjų keturračių registravimą, mat juos prilyginti žemės ūkio technikai išties atrodė nelogiška. Tuomet ir paaiškėjo, kad dėl teisinių ypatumų įmonės darbuotojai negali atlikti šių funkcijų.
„Susisiekimo ministerijos specialistai turi parengti ir patvirtinti Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių pakeitimus”, – aiškino „Regitros” atstovė Laimutė Užupė.
Vėliau ministerija dar privalės patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių pakeitimus. Paprasčiau kalbant – „Regitra” oficialiai turi gauti teisę registruoti galinguosius keturračius. L. Užupė vylėsi, kad reikiami dokumentai bus sutvarkyti jau greitai, tačiau ministerijoje kalbama, neva pasikeitimai įsigalios tik nuo kitų metų pradžios.
Jokių išimčių nenumato
Ką daryti keturračio savininkui, kuris atšilus orams nusipirko išsvajotą transporto priemonę, tačiau negali jos užregistruoti ir gauti valstybinio numerio?
„Įstatyme nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme leidžiama tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms”, – aiškino Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas komisaras Rytis Vosylius.
Pasak jo, neįregistruotos transporto priemonės negali dalyvauti viešajame eisme, o pareigūnai privalo fiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Tarnybos atstovas pripažino galįs tik spėlioti, kokį sprendimą priimtų teismas, jeigu nubaustas vairuotojas apskųstų pareigūnų veiksmus ir nurodytų esamas aplinkybes.
Kol kas kelių policijos pareigūnai apie tokias bylas negirdėjo, mat žinodami situaciją jie neskuba bausti vairuotojų.
Galioja tie patys įpročiai
Ieškodami keturračio Lietuvos gyventojai elgiasi lygiai taip pat, kaip pirkdami automobilį, – dairosi naudotos transporto priemonės.
Pasaulyje neginčijamu keturračių gamybos lyderiu laikoma Japonijos įmonė „Yamaha”, bet oficiali gamintojo atstovybė Lietuvoje per metus parduoda tik apie 40 naujų keturračių.
Pigiau kainuoja iš JAV atgabenti keturračiai, tačiau pirkėjai gali skaudžiai nusivilti – šioje šalyje galima įsigyti ne tik skendusį automobilį, bet ir keturratį. Jo remontui prireiktų milžiniškų investicijų, o užsakytų atsarginių detalių tenka ilgai laukti.
Panašiai nutinka nusipirkus Kinijoje pagamintus keturračius, kurių įsigyti kartais siūloma net turguose.
„Žmonės pasidžiaugia vos porą savaičių ir atgabena remontuoti keturračius, kurių pavadinimų net nesu girdėjęs. Detalių jiems galima gauti nebent nuvykus į Kiniją”, – pasakojo motociklų ir keturračių priežiūra užsiimantis meistras iš Kauno.
Kainų žirklės – įspūdingos
Patys brangiausi nauji „Bombardier” keturračiai Lietuvoje kainuoja beveik 70 tūkst. litų, „Yamaha” – 33 tūkst. litų.
Kinijoje ar Taivane pagaminti keturračiai kainuoja vos 5–10 tūkst. litų, o vaikams skirtos transporto priemonės – tik apie 1000 litų.
Geros būklės žinomo gamintojo naudotą keturratį galima nusipirkti už 10–15 tūkst. litų.
