Nuo kitų metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurias dviratininkai privalės dieną važiuoti su šviesą atspindinčia liemene arba su įjungtomis priekyje baltos spalvos, o dviračio gale raudonos spalvos šviesomis, rašo „Lietuvos rytas“.
Pataisos suaudrino dviratininkų bendruomenę, tačiau ar jų nuomonė bus išgirsta?
Apie įstatymo pakeitimus, kokių nepatogumų jie sukels dviračių mėgėjams ir apie dviratininkus Kaune kalbėjomės su Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nariu Linu Vainiumi.
– Siekėte, kad įstatymo pataisos nebūtų priimtos. Tačiau jos jau įsigaliojo. Kaip jas vertinate šiandien?
– Kaip nesąmoningas. Reikalavimas dviratininkams dieną važiuoti su šviesomis ar liemenėmis nėra pagrįstas, nėra jokių mokslinių argumentų ar tyrimų, rodančių, kad dviratininkai staiga tapo nematomi. Kas dar tapo nematomas ir ką reikia daryti, kad jie būtų matomi?
Gal ne vien dviratininkams reikia nešioti liemenes, bet ir pėstiesiems? Kokio stiprumo šviesą atspindinčios liemenės turi būti, kokiu kampu turi šviesos šviesti? Juk dviračio žibintai gali skleisti šviesą lyg viena žvakutė ir gali akinti – kaip automobilio ilgosios šviesos.
– Ar įstatyme nenurodyta, kokio stiprumo turi būti šviesa?
– Ačiū Dievui, kad nėra. Valstybė žlugtų, jei tokiais niekais užsiimtų. Šios pataisos yra nuomonė vieno žmogaus, kuris atėjęs į Susisiekimo ministerijos darbo grupės dviračių reikalams posėdį atsinešė nusipirktą švieselę ir pasakė: „Štai su tokia šviesele aš geriau matau dviratininkus ir siūlau, kad tai taptų įstatymu.“
Iki šiol Lietuvoje galiojo labai normalus įstatymas, kuris buvo perkeltas ir į kelių eismo taisykles: dviratininkai tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui turi važiuoti priekyje su baltu, gale su raudonu žibintu, ir buvo rekomenduojama dėvėti ryškiaspalvius drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.
– Atsiradę pakeitimai gali atgrasyti gyventojus nuo važiavimo dviračiu?
– Būtent tai yra viena iš įstatymo žalų. Šis įstatymas tarsi parodo, kad važiavimas dviračiu yra pavojingas, ypatingų apsaugų reikalaujantis veiksmas. Nelogiškų reikalavimų įteisinimas daro važiavimą dviračiu nepatrauklų. Manau, dauguma žmonių tos įstatymo pataisos nepaisys.
– O jūs pats paisysite?
– Aš važinėju ir važinėsiu taip, kaip man reikia. Šviesas naudosiu tamsiu paros metu ir esant blogam apšvietimui. Dieną aš visada vilkiu ryškiaspalviais drabužiais.
Manau, kad valstybė neturi reguliuoti piliečių apsirengimo stiliaus ir jų madų. Primena sovietinius laikus, kai mokyklose gaudydavo moksleivius dėl ilgesnių plaukų, o uolūs direktoriai kirpdavo juos.
– Tokios pataisos gali atsiliepti ir turizmui?
– Nenoriu prognozuoti. Bet jei įstatymo įgyvendinimas būtų uoliai užtikrinamas, policija rengtų reidus, gaudytų, baustų, tai, manau, būtų didelis skandalas. Tačiau turbūt policija taip nesielgs. Nes ir ankstesnis įstatymas, kai buvo reikalaujama šviesų tik tamsos metu, nėra įgyvendinamas. Policijai neužtenka tam pareigūnų, pinigų, laiko.
Kelia nerimą tai, kad žmonės, nenorintys sutikti su tuo absurdu, automatiškai taps įstatymo pažeidėjais. Per Lietuvą pravažiuoja tūkstančiai dviratininkų ir jie tikrai neįsivaizduoja, kad mūsų šalyje veikia toks kvailas įstatymas. Dabar juos bus galima stabdyti, bausti.
– O Kaune ar pavojinga važiuoti dviračiu?
– Dviratininkai, kaip ir visi eismo dalyviai, privalo laikytis eismo taisyklių, esminių saugaus eismo reikalavimų. Aš raginu dviratininkus tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui važiuoti įsijungus šviesas, nes taip jiems bus saugiau. Laisvės alėjoje linkiu jiems važiuoti atsargiai, būti mandagiems su kitais eismo dalyviais.
O automobilių vairuotojai turi įvertinti, kad jų transporto priemonės didesnės, greitesnės, ir, susidūrus su pėsčiuoju ar dviratininku, jis labiau nukenčia. Jei automobilio vairuotojas rašo, skaito trumpąsias žinutes, užsiima kitais darbais, o ne žiūri į kelią, tai dviratininkas gali būti apsirengęs kaip nori, šviesti dieną ar naktį – niekas nepadės.
– Tad gal reikėtų daugiau dviračių takų mieste?
– Norėčiau patogesnių ir saugesnių sąlygų. Tačiau neįmanoma ir netikslinga dviračių takus tiesti visur. Atskiri dviračių takai reikalingi prie didelio intensyvumo A, B kategorijos kelių – kaip Pramonės, Taikos prospektai.
Mažesnio eismo intensyvumo gatvėse užtektų nubrėžti dviračio juostas gatvės važiuojamojoje dalyje. Esu už dviračių takus ir eismo juostas ten, kur jų tikrai reikia, ir už kitokius eismo saugumo patobulinimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti mažesnėmis išlaidomis.
– Baigta rekonstruota Parodos gatvė, bet joje neliko vietos dviračių takui. Ką daryti dviratininkams?
– Parodos kalnu, kaip ir anksčiau, dalis dviratininkų važiuos keliu arba šaligatviu.
Tokiame mieste gyvename, turėjome priprasti prie jo reljefo. Vieni šlaitai lengvai įvažiuojami, kiti sunkiau.
Parodos gatvė – sunkiau įvažiuojama. Bet tie, kas negali įvažiuoti, stumiasi dviračius, ir tiek. Kas dažnai važinėja dviračiu, jau priprato prie šlaitų ir įmina į juos.
– Kuo Kaunas išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų?
– Galime pasidžiaugti, kad Kaune jau antrus metus iš eilės skiriama lėšų dviračių takų priežiūrai. Vilniuje, gal ir kai kuriuose kituose miestuose, dviračių takai tiesiog nupiešti ant šaligatvių. Kaune dviračių takas nupieštas tik Laisvės alėjoje, bet ten nieko gudriau ir nepadarysi.
Kauno reljefas įdomus, turime unikalią dviejų upių santaką. Smagu važiuoti dviračių takais prie Nemuno, nuo Panemunės per Šančius iki centro. Kai nuties taką nuo Vilijampolės į Šilainius, ir Neries slėnis bus pritaikytas dviratininkams.
