Miesto biudžete mažiausiai trejus pastaruosius metus nebuvo specialiai išskirta eilutė įvažoms ir aikštelėms prie daugiabučių remontuoti.
Pastarąjį kartą savivaldybė šiomis erdvėmis buvo rimtai susirūpinusi beveik prieš dešimtmetį, kai tuometis meras Arvydas Garbaravičius buvo paskelbęs kiemų tvarkymo akciją, rašo „Lietuvos rytas”.
Dabartinė Kauno valdžia mano, kad gyventojai turi galimybių pasirūpinti prastos būklės įvažomis ir patys turėtų nuspręsti, kaip panaudoti bendruomenėms skirtus pinigus.
Išbandys bitumo emulsiją
„Daugelyje kiemų dangos būklė labai prasta, o remontui pinigų nėra“, – kalbėjo Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius.
Kai kurios aktyvios bendrijos ieško įvairiausių būdų atsivėrusioms kiaurymėms užlopyti. Seniūnija neseniai nupirko 100 maišų šalto asfalto, tačiau tai – menka paspirtis.
Dažniausiai į duobes pilamos asfalto drožlės, susidarančios taisant gatves. Pasak G.Sinkevičiaus, netrukus jas bus mėginama maišyti su bitumo emulsija ir lyginti duobes.
„Jeigu danga bus atspari, gaminsime daugiau tokio mišinio“, – žadėjo Šilainių seniūnas.
Jo kolega, Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas, pagalbos prašantiems gyventojams taip pat gali tik pažadėti atvežti asfalto drožlių, kurias jie patys dar turėtų ir sulyginti.
„Padėtis labai bloga, trūksta net drožlių“, – tvirtino seniūnas.
Patys gyventojai į duobes meta susmulkintas plytas, užpila žvyru arba šaltu asfaltu, tačiau šis būdas labai brangus.
Gali tik nukreipti prašymus
„Įvažos yra miesto nuosavybė, todėl savivaldybė ir privalo jomis rūpintis“, – įsitikinęs bendros nuosavybės daugiabučių administravimu užsiimančios bendrovės „Būsto valda“ atstovas Jevgenijus Sakovskis.
Pasak jo, gyventojai patys turi kreiptis į savivaldybę, o gavusi kauniečių prašymą, „Būsto valda“ gali tik perduoti jį miesto valdžiai.
Visai kitokia padėtis yra ten, kur daugiabučiams priskirtas žemės sklypas. Tuomet juo rūpintis privalo patys namo gyventojai.
Pasak J.Sakovskio, sklypai yra priskirti tik naujos statybos daugiabučiams, o senuosiuose pastatuose įsikūrę kauniečiai neskuba to daryti dėl sudėtingos ir brangios procedūros. Gyventojai patys turi išreikšti norą tai daryti.
Po išaiškinimo – nežinia
Priskyrus žemės sklypą daugiabučiui, gyventojams tektų mokėti žemės mokestį, tačiau tai atvertų galimybę tvarkytis savarankiškai – įrengti naujas vietas automobiliams, statyti užtvaras prie įvažų.
Kol kas visiškai neaišku, ar įvažų į kiemus remontui galioja Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad daugiabučių gyventojai privalo tvarkyti teritoriją dvidešimties metrų spinduliu aplink pastatą arba iki kito sklypo ribos.
„Teritorijos priežiūra paprastai suprantama kaip šiukšlių surinkimas ar žolės pjovimas“, – svarstė J. Sakovskis.
Jeigu gyventojai būtų įpareigoti remontuoti ir dangą, savivaldybei nukristų nuo pečių didelis rūpestis. Tačiau įvažos po kelerių metų atrodytų dar baisiau, nes dažniausiai gyventojams būna neįtikėtinai sunku susitarti dėl bendrų projektų.
Bendruomenės turi įvairių galimybių
Dainius Ratkelis
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Savivaldybė pirmiausia siekia sutvarkyti pagrindines miesto gatves, kad būtų galima atvažiuoti iki įvažų, o joms specialių lėšų biudžete šiemet tikrai nenumatyta.
Kita vertus, skiriamos lėšos bendruomenėms, o jos jau pačios gali nuspręsti, kaip prasmingiau panaudoti gautus pinigus.
Prie seniūnijų yra įkurtos bendruomenių tarybos, kurios ir parenka projektus. Kas šoka, dainuoja, o kas kiemus tvarko šalia daugiabučių.
Galima rasti ir gražių pavyzdžių – už bendruomenėms skirtus pinigus įrengtos stotelės, sutaisyti šaligatviai.“
