Užuot platinę kelią specialistai nusprendė pastatyti eismo kryptis skiriančių atitvarų ir taip vairuotojus visiškai įrėminti ankštame kelyje.
Per atitvarus vairuotojai negalės lenkti kitų automobilių, todėl tikimasi sumažinti nelaimių skaičių. Bet jei kelyje atsiras viena lėtai riedanti transporto priemonė arba vis tik įvyks avarija svarbią transporto arteriją užkimš neprognozuojamo dydžio spūstis.
Didžioji dalis magistralės „Via Baltica“ yra vos dviejų eismo juostų kelias – po vieną juostą važiuojantiems į abi puses. Automagistrale ji driekiasi tik 13 km – tiek, kiek sutampa su greitkeliu tarp Kauno ir Klaipėdos.
Lengviausia - aptverti
Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys pripažino, kad racionaliausias sprendimas būtų „Via Baltica“ praplatinti - į abi puses nutiesti po dvi eismo juostas, bet geriausiu atveju tai pavyktų tik 2018-aisiais.
Anksčiau buvo planuojama, kad kelio dalis nuo pasienio su Lenkija iki Kauno bus išplatinta iki 2015 metų, bet pašnekovas pripažino, kad šis ketinimas greičiausiai liks neįgyvendintas.
Pašnekovas atskleidė, kad svarstoma vairuotojus pažaboti drastišku sprendimu – siaurame kelyje pastatyti skiriamuosius atitvarus. Jie turėtų išdygti 3-4 ruožuose pietinėje „Via Baltica“ dalyje, kiekvienas atitvarų ruožas tęstųsi po 5 km.
Taip neliktų jokių galimybių lenkti kitą automobilį, tačiau jei atitvertame ruože įvyktų avarija, kelią užkimštų milžiniškos spūstys, iš paskos riedantys automobiliai vienoje eismo juostoje negalėtų apvažiuoti sustojusių mašinų.
Kelių ir transporto tyrimo instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus patvirtino, kad „Via Baltica“ kelias per siauras kasdien juo plūstančiam eismo srautui.
„Jame eismas ne tik intensyvus, bet ir sudėtis skiriasi nuo kitų kelių. Apie pusę per parą pravažiuojančiųjų sudaro krovininiai automobiliai“, - pabrėžė jis.
Naujas kelias po 20 metų
Laukiamas magistralės statybas daugelį metų stabdo tai, kad pirmiausia valstybei reikia išpirkti gyventojams priklausančius sklypus.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas prasitarė, kad ilgai trunkančios žemės paėmimo valstybės reikmėms procedūros nėra pagrindinė problema.
„Turint galimybę paimti žemes, reikia dar turėti pinigų. Europos Sąjungos skiriamos lėšos keliams paskirstytos iki 2015 metų, o savų lėšų neužtenka nė duobėms lopyti“, - sakė pašnekovas.
Lėšų platinti magistralę greičiausiai bus skirta iš 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos fondų, bet iki kol bus nutiestos papildomos eismo juostos, praeis dar ne vieneri metai.
Visas „Via Baltica“ kelias gali būti rekonstruotas į automagistralę tik 2035 metais.
Intensyviausias kelias
Dar prieš metus, ruošiantis pripažinti „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu, Susisiekimo ministerijos specialistai apskaičiavo, kad šiuo transporto koridoriumi kasdien važiuoja bene penktadaliu daugiau automobilių, nei kitais magistraliniais keliais, o vilkikų daugiau net dukart.
2011 metais „Via Baltica“ per parą vidutiniškai pervažiuodavo 9 tūkst. 160 automobilių, iš jų 3 tūkst. 165 arba 34,5 proc. krovininių transporto priemonių. Dauguma iš šiuo keliu judančių vilkikų – ilgi ir sunkūs 4-5 ašių autotraukiniai. Tuo tarpu kitais šalies magistraliniais keliais važiuoja gerokai mažiau automobilių, o autotraukiniai sudaro vos daugiau nei dešimtadalį viso eismo srauto.
Vidutiniškai Lietuvos magistralėmis 2011 metais per dieną pravažiuodavo 7 tūkst. 495 transporto priemonės, iš jų 1 tūkst. 393 krovininių.
Saugumas – vairuotojų reikalas
M. Katkaus manymu, nors „Via Baltica“ būtina platinti, kelias nėra visiškai nenaudotinas. Tačiau riedantiems siauru keliu specialistas patarė ugdyti kantrybę ir nelenkti kitų mašinų.
„Kai eismo srautas didelis, lenkimams nėra nei progos, nei tikslo. Aplenkę vieną mašiną tuoj pat privažiuoja kitos eilės galą. Seniai aišku, kad šioje magistralėje lenkti neverta, bet visuomenėje lenkimai laikomi vertybe“, - dėstė M.Katkus.
Pasak jo, tarp mašinų nardantys greituoliai kelionės tikslą pasiekia vos keliomis minutėmis greičiau, bet pakeliui ne kartą rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis.
R. Slapšys taip pat sakė manantis, kad saugumą keliuose labiausiai lemia pačių vairuotojų elgesys.
„Reikia kiekvieno iš mūsų – vairuotojų, eismo dalyvių – paklausti, ar tikrai laikomės taisyklių ir atsakingai elgiamės kelyje“, - svarstė jis.
Kalbėdamas apie tragišką vilkikų avariją, per kurią sudegė žmogus, jis paminėjo, kad būtent toje vietoje lenkti nėra draudžiama, bet lenkimus ribojančių ženklų vairuotojai, esą, ir taip nepaiso.
Mirtini lenkimai
Bemaž pusė tragedijų magistralėje „Via Baltica“ įvyksta transporto priemonėms lenkiant vienai kitą. Vienoje eismo juostoje spaudžiasi ir lengvieji automobiliai, ir vilkikai, todėl už lėtesnės mašinos užstrigę vairuotojai priversti arba judėti tokiu pat greičiu, arba išvažiuoti į priešpriešinę juostą.
Galiausiai vairuotojams trūksta kantrybė ir jie ima vis drąsiau veržtis į priekį iki tol, kol neatidus manevras tampa lemiamu.
Nuo Lietuvos šiaurės iki pietų vingiuojanti „Via Baltica“ linija būdavo gausiai išmarginta avaringas atkarpas žyminčiais juodais apskritimais ir būdavo pažymėta ankstesnių metų „juodųjų dėmių“ žemėlapiuose. Iš tiesų, šių metų pradžioje atrodė, kad ruožui pagaliau pavyks nusikratyti itin pavojingo kelio vardo.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius „Via Baltica“ kelyje žuvo trys žmonės. Bet atėjus vasarai tragedijos sekė viena kitą.
Birželio 10 d. kaktomuša susidūrus dviem vilkikams žuvo vieno iš vairuotojų žmona.
Birželio 26 d. per dviejų lengvųjų automobilių avariją žuvo du žmonės.
Birželio 28 d. susidūrus trims vilkikams žuvo vienas vairuotojas.
Liepos 8 d. per dviejų vilkikų avariją sudegė žmogus, o tą pačią dieną „Volkswagen Golf“ vairuotojas mirtinai partrenkė dviratininkę.
