Tarp „Drouot“ aukcione parduotų mašinų buvo du „Bugatti Veyron“, du „Bentley“, po vieną „Rolls-Royce“, „Ferrari Enzo“, „Ferrari 599 GTO“, „Porsche Carerra GT“, „Maserati MC12“ ir „Maybach“. Dauguma automobilių buvo nuriedėję labai nedaug, o kai kurie nebuvo važinėti iš viso, taigi jų pirkėjai mašinas įsigijo labai gera kaina, praneša ibtimes.co.uk.
Automobiliai - tik dalis turto
Greitus automobilius, gražias moteris ir nerūpestingą gyvenimą mėgęs Pusiaujo Gvinėjos diktatoriaus Teodoro Obiango sūnus Teodorinas įtariamas vagyste iš vargingos šalies valstybinių fondų.
Automobiliai buvo tik dalis iš viso 2011-aisiais konfiskuoto turto. Tuomet reidas milžiniškuose T. Obiango rūmuose vyko net dvi savaites. Policija konfiskavo daugybę turto, kuris, kaip manoma, įgytas už pavogtus Pusiaujo Gvinėjai priklausančius pinigus.
101 kambarių turinčioje rezidencijoje prie Eliziejaus laukų pareigūnai rado Dega, Renuaro ir kitų žymių dailininkų paveikslų, itin reto kolekcinio vyno, juvelyrikos dirbinių, antikvarinių baldų, kitų itin brangių daiktų ir 11 aukščiausio lygio automobilių.
Neribota prabanga mėgavęsis 43 metų amžiaus T. Obiangas Prancūzijoje turėjo ir daugiau automobilių. Remiantis muitinės duomenimis, jis 2009 metais į Prancūziją iš JAV įvežė septynis „Ferrari“, keturis „Mercedes-Benz“, penkis „Bentley“, keturis „Rolls-Royce“, du „Bugatti“ ir po vieną „Aston Martin“, „Porsche“, „Lamborghini“ bei „Maserati“.
Gina „savi“
Dalį mašinų jis spėjo paslėpti ir išgabenti į Pusiaujo Gvinėją, nors ten praktiškai visi keliai išvažiuojami tik visureigiais. Teisėsaugininkų dėmesį valdininko sūnus patraukė už pirkinius atsiskaitinėdamas tiesiai iš valstybės fondų sąskaitų.
Tačiau Pusiaujo Gvinėjos parlamentas stojo ginti diktatoriaus, aiškindamas, neva prabangūs rūmai yra ambasados dalis ir jie turi būti saugomi diplomatinio imuniteto. Be to, nafta turtingos valstybės valdininkai skubiai paskyrė T. Obiangą antruoju viceprezidentu.
Tačiau tokios gudrybės nepadėjo. Prancūzijos teismas nusprendė, kad diplomatinė neliečiamybė negalioja kalbant apie pinigus, pavogtus iš savos šalies žmonių.
Teisiniai procesai Prancūzijoje pradėti ir prieš daugiau Afrikos diktatorių. Įrodyti jų nusikaltimus labai sunku, bet įvykdytos bausmės padrąsina itin vargingai gyvenančius afrikiečius, matančius didžiulę turtinę atskirtį tarp visuomenės ir vadovų.
