Išskyrus J.Basanavičiaus, S.Dariaus ir S.Girėno, Senojo Turgaus gatves ir Meilės alėją, pažymėtų dviračių takų mieste daugiau nėra.
Išilgai kurortą skrodžiančiose Vytauto ir Ganyklų gatvėse dviratininkai rizikuoja važiuodami intensyviame transporto sraute, o riedėdami šaligatviais pavojingai nardo tarp pėsčiųjų.
Apgadina mašinas
Prieš savaitę velomobiliu važiuojantys paaugliai iš Panevėžio rūpesčių pridarė kelkraštyje stovinčių dviejų automobilių savininkams.
Vytauto gatvėje neatsargiai manevruodamas šešiolikametis velomobiliu kliudė ir apibraižė apynaujų „Nissan Primera” ir BMW 530 šonus.
Pastarojo automobilio savininkas sučiupo jaunuolius ir iškvietė policiją. Dabar už apgadintų automobilių remontą piniginę teks papurtyti panevėžiečio tėvams.
Palangos kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Ričardas Vinciūnas teigė, kad tokie atvejai, kai įsibėgėjusių velomobilių gatvėje suvaldyti nepajėgiantys vaikai apgadina stovinčius automobilius, kurorte nėra reti.
„Lenkdami kelkraščiuose stovinčius automobilius platūs velomobiliai rieda gatvės viduriu.
Jei priešpriešiais važiuoja nenutrūkstantis mašinų srautas, velomobilių negalintys aplenkti iš paskos važiuojantys vairuotojai yra priversti vilktis vėžlio greičiu. Taip mieste susidaro transporto spūstys”, – aiškino pareigūnas.
Šią vasarą jau buvo du eismo įvykiai, kai buvo partrenkti automobilių nepraleidę dviratininkai.
Šaligatviais minti draudžiama
Persikraustę ant miesto šaligatvių dviratininkai ir velomobilininkai kėsinasi į pėsčiųjų saugumą.
Siaurame pėstiesiems skirtame take velomobiliai žmones verčia trauktis į pakraščius. Policija yra užfiksavusi keletą atvejų, kai šaligatviu važiuojantys dviratininkai įsirėžė į žmones ir juos lengvai sužalojo.
Neabejojama, kad nedidelių incidentų tarp minančių transporto priemones ir pėsčiųjų įvyksta gerokai daugiau, tik apie juos nepranešama policijai.
Važiuoti dviračiais ir velomobiliais šaligatviais ir pėsčiųjų takais draudžia Kelių eismo taisyklės.
Už važiavimą šaligatviais numatyta 20–40 litų, o kelio ženklais pažymėtais pėsčiųjų takais – nuo 80 iki 140 litų bauda.
Už šį pažeidimą baudžiant pirmą kartą minimali bauda sumažėja perpus.
Šiemet už tai jau yra nubausta apie 20 asmenų. Du trečdalius sudaro neleistinoje vietoje velomobiliais važiavę vyresni nei 16 metų asmenys.
Daugiausia tai nuo kalniuko tilto link velomobiliais pasileidžiantys pramogautojai, kurie kelia grėsmę pėstiesiems.
Be to, Kelių eismo taisyklių reikalavimus dažnai pažeidžia 16 metų neturintys paaugliai, kuriems negalima net administracinio protokolo surašyti.
Tokiais atvejais informacija apie pažeidimą perduodama Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Ji kreipiasi į teismą, kuris prasižengusių vaikų tėvus dažniausiai tik įspėja.
Policija stengiasi būti atlaidi
Tačiau baudos ir policininkų perspėjimai dviratininkų bei velomobilininkų nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų nenubaido.
Anot pareigūnų, gal įspėtas ar nubaustas asmuo ir nebevažiuoja ten, kur negalima, tačiau į Palangą atvyksta šimtai tūkstančių poilsiautojų ir visų sužiūrėti neįmanoma.
Jei būtų griežtai persekiojami visi ant šaligatvių su minamomis transporto priemonėmis pasirodę asmenys, tektų bausti vos ne kiekvieną poilsiautoją, o Palanga ne tik Lietuvoje greitai įgytų nesvetingo kurorto vardą.
Kita vertus, į dviratininkus ant šaligatvių atlaidžiai reaguoja ir policininkai, suprasdami, kad šį didžiulį pramogautojų srautą suvarius į gatves bėdų bus dar daugiau.
„Kol bent jau pagrindinėse Vytauto, Ganyklų ir Plytų gatvėse nebus įrengti dviračių takai, mėginimas drausminti dviratininkus ir velomobilininkus prilygs kovai su vėjo malūnais”, – įsitikinęs R.Vinciūnas.
Mieste būtini dviračių takai
Palangos kelių policijos grupės vadovo teigimu, dviratininkų ir velomobilininkų problemą galima išspręsti tik dviem būdais.
Uždraudus automobilių stovėjimą Vytauto, Ganyklų ir Plytų gatvėse, jų važiuojamojoje dalyje užtektų vietos plačiam dviračių takui.
Bet tuomet Palanga susidurtų su automobilių statymo problema, nes miesto centre, kuriame gausu valstybinių įstaigų ir komercinių įmonių, nėra nė vienos automobilių stovėjimo aikštelės.
Kita lengviau įgyvendinama išeitis – Vytauto ir Ganyklų gatvėse nustatyti vienos krypties eismą, sudarant savotišką žiedą aplink centrinę miesto dalį.
Tuomet gatvės pločio pakaktų ir automobiliams statyti, ir dviratininkams.
Be to, taip organizavus eismą sumažėtų avarinių situacijų, kurios kyla gatvėje esant priešpriešiniam eismui ir automobiliams iš skersinių gatvių įsukant į pagrindinę gatvę.
„Policija pritartų vienos krypties eismui dviejose pagrindinėse išilginėse gatvėse, tačiau Palangos savivaldybė kažkodėl šiuo klausimu net nepradeda diskutuoti”, – teigė R.Vinciūnas.
Iš pirmų lūpų
Saulius Simė
Palangos mero pavaduotojas, savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas
„Dviratininkų takų miestui labai trūksta, ir tai yra skaudi kurorto problema.
Ją galvojame spręsti uždrausdami automobilių stovėjimą pagrindinėse miesto gatvėse ir ten pažymėdami 1,2 metro pločio dviračių takus. Tuomet šiose gatvėse automobilių eismas būtų ribojamas iki 30 kilometrų per valandą.
Dabar miesto centre leidžiama važiuoti iki 40 kilometrų per valandą greičiu. Bet kur tada reikėtų statyti automobilius? Šią problemą išspręstų už Klaipėdos plento, prie parduotuvės „Iki”, pastatyta daugiaaukštė didelė automobilių stovėjimo aikštelė.
Svarstytina ir vienos krypties eismo organizavimo centrinėse miesto gatvėse idėja. Ją turėtų pasiūlyti ir pagrįsti miesto policijos komisariatas.”
