Paprastai lietuvis nori važiuoti pigiai ir patogiai, nori, kad į bagažinę tilptų dviratis, pora lagaminų ir krepšys sodo gėrybių. Dar jam svarbu automobiliu kilstelėti savo statusą visuomenėje.
Todėl pernelyg negalvoję dauguma traukia į automobilių turgų, kur beveik visos mašinos kainuoja iki 30 tūkst. litų.
Už tokią sumą galima rasti 7–8 metų „Audi”, BMW ar „Mercedes-Benz”, prieš 5–6 metus pagamintų vidutinio dydžio „Volkswagen”, „Toyota” ar „Honda” modelių arba porą metų važinėtų nedidelių „Fiat”, „Mazda” arba „Opel” markės automobilių.
Naudotų – nevienodos istorijos
Didelis pasirinkimas modelių su tokia įranga, apie kurią perkant naują pigų automobilį būtų galima tiktai pasvajoti, ir atveja žmones į turgavietes arba interneto skelbimų portalus.
Tačiau bene svarbiausias argumentas prieš naudotus automobilius yra neaiški jų istorija.
Ne vienas turguje stovintis blizgantis, išpuoselėtas automobilis galbūt prieš mėnesį buvo apvirtęs ir ant šono, ir ant stogo, gulėjęs vandens pilname griovyje arba yra sulipdytas iš kelių per avarijas suknežintų mašinų.
Tačiau naudotų automobilių pasiūla neapsiriboja turgaus asortimentu ir lietuvių parduodamais modeliais.
Daugelio prekės ženklų atstovai savo salonuose pardavinėja ne tik naujus, bet ir mažai naudotus automobilius su garantija.
Tad „Lietuvos rytas” specialistų teiravosi, kokį automobilį rinktis: naują ar už tą pačią sumą – naudotą, bet aukštesnės klasės.
Eismo saugumui daug dėmesio skiriantis lenktynininkas Stasys Brundza, svarstydamas, kuris variantas geresnis, nebuvo kategoriškas.
Jo manymu, renkantis iš 4–5 metų automobilių nemaža tikimybė rasti neblogą transporto priemonę. Tačiau žvalgytis į senesnius automobilius pašnekovas nepatarė.
„Per keletą pastarųjų metų automobilių saugumas labai patobulėjo.
Per „EuroNCAP” bandymus labai gerai išryškėja trūkumai. Reikėtų rinktis tik iš modelių, kurie gavo 4–5 žvaigždutes”, – siūlė S.Brundza ir primygtinai rekomendavo nepirkti mašinos, jei kyla nors mažiausias įtarimas, kad ji suvirinta iš kelių dalių.
Užsieniečiais negalima pasitikėti
Kasdien matantis, kokios būklės naudoti automobiliai atvežami taisyti, dirbtuvių „eServisas” vadovas Vitalijus Marininas linko prie naujos mašinos. Jis prisiminė anksčiau įmonės pirktą naują „Volkswagen Transporter”.
Šiuo automobiliu darbuotojai nuvažiavo apie 300 tūkst. km.
Pasak pašnekovo, mašina puikiai atliko savo funkcijas ir greičiau paseno morališkai nei pasidarė nebetinkama naudoti.
„Ne be reikalo sakoma, kad automobiliai gerai rieda apie 300 tūkst. kilometrų.
Tiek nuvažiavęs „Volkswagen Transporter” pradėjo byrėti, o iki tol taisyti beveik nereikėjo”, – tvirtino V.Marininas.
Žinoma, asmeniniu automobiliu paprastai važinėjama gerokai mažiau nei įmonės mašina, be to, savą transporto priemonę vairuotojai labiau saugo. Skaičiuojama, kad savo reikalais lietuvis 300 tūkst. kilometrų nuvažiuoja per 10 metų.
Tačiau užsienio valstybėse, iš kurių naudotos mašinos atkeliauja į mūsų šalį, – Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje įprasta kasdien į darbą važiuoti po 50 km ir daugiau į vieną pusę, todėl net prieš 3–4 metus pagaminti automobiliai būna seniai įveikę 300 tūkst. km. Tiesa, hodometras gali rodyti ir kitaip.
„Pirkdami naudotą automobilį apie jo praeitį retai galime sužinoti tiesą.
Nors už tokius darbus taikoma baudžiamoji atsakomybė, hodometrai atsukami ir Vokietijoje, serviso knygelės taip pat būna padirbtos”, – neslėpė V.Marininas.
Tarsi brangi loterija
Naudoto automobilio pirkimą jis vadina loterija. Pastaruoju metu prieš pirkdami automobilį žmonės atvairuoja juos į servisus, tačiau meistrai negali atsakyti į visus klausimus.
„Galime apžiūrėti iš išorės, bet gal į variklį pripilta visokių skysčių, kurie laikinai suteikia jam daugiau galios, užkemša visokius plyšius, per kuriuos sunkiasi tepalas. Tuo metu gali atrodyti, kad variklis gerai dirba, tačiau pavažiavus vos porą tūkstančių kilometrų mašina užges”, – įspėjo pašnekovas.
Jo manymu, pigiausiai kainuojantys nauji automobiliai nėra prasti. Tačiau nereikėtų stebėtis tokių modelių girgždančiomis plastikinėmis detalėmis, šiurkščiu sintetiniu sėdynių audiniu ir rankenėlėmis vietoj mygtukų langams atidaryti.
Jeigu vis dėlto žmogus apsisprendė pirkti naudotą automobilį, V.Marininas rekomenduoja pasitarti su išmanančiais apie konkretų modelį.
Tačiau kad ir kaip rizikinga būtų pirkti naudotą mašiną, šioje loterijoje laiminčių žmonių pasakojimai įkvepia.
Šių eilučių autorei teko išbandyti daugelį Lietuvoje parduodamų naujų automobilių modelių, tačiau savo dešimtmečio BMW ji nemainytų į kai kuriuos jų, nes jos automobilis taupus – 100 kilometrų užtenka 6 litrų dyzelino. Be to, per dvejus metus automobilio nė karto nereikėjo taisyti.
Nėra net kondicionieriaus
Matyt, svarbiausia ir vienintelė priežastis rinktis pigią naują mašiną – garantija.
Mūsų šalyje pirkti naujus automobilius žmonės nėra skatinami – įsigiję naują automobilį pirkėjai neatleidžiami nuo jokių mokesčių.
Ir draudimo kaina neišauga, jei automobilis senesnis, o išmetamųjų dujų kiekis apskritai rūpi tik saujelei aplinkosaugos entuziastų.
Pačių pigiausių modelių pardavėjai neslėpė – visiškai pliką (be jokios papildomos patogumo įrangos) mašiną pasirenka tik vienas kitas žmogus, ieškantis automobilio savo reikmėms.
Pigiausius automobilius Lietuvoje „Dacia Logan” ir „Dacia Sandero” pardavinėjantis salono „Sostena” pardavimo vadybininkas A.Š. tvirtino, kad paprastus automobilius dažniausiai renkasi pagyvenę pirkėjai, nevertinantys šiuolaikinių technologijų.
„Būna, kad klientai ateina ir sako: „Mums nieko nereikia, tik automobilio.” Jiems svarbiausia – kad būtų kuo pigiau”, – teigė pašnekovas.
Pigiausiose „Logan” ir „Sandero” versijose nėra jokios patogumo įrangos – nei elektra atidaromų langų, nei centrinio užrakto, kondicionieriais ar magnetolos.
Trečias pagal pigumą „Peugeot 107” iš karto komplektuojamas su paprasčiausia patogumo įranga – centriniu užraktu, elektra valdomais langais ir radijo imtuvu, už visa kita reikia mokėti papildomai.
„Peugeot” salono „Žibintas” komercijos direktorius Gintaras Vičkačka neslėpė, kad bazinės versijos automobilių yra pardavę vos keletą. Paprastai pirkėjai naujoje mašinoje bent jau kondicionierių nori turėti.
„Naują automobilį nusprendę įsigyti žmonės tikrai nesižvalgo į kukliausius ar mažiausius.
Mūsų miestai nėra tokie kaip Paryžius, Roma ar Londonas, kur maži automobiliai turi daug privalumų. Lietuviai dažnai važiuoja į užmiestį, o mažiausi modeliai ne tam pritaikyti.
Važiuojant 130 km/val. greičiu „Chevrolet Spark” ima gana nemaloniai burgzti”, – sakė „Chevrolet” automobilius parduodančios įmonės „Žaibo ratas” komercijos direktorius Vilandas Burnys.
Populiariausi – 5 metų senumo
Už 25–30 tūkst. litų galima nusipirkti faktiškai visų Lietuvoje populiariausių markių labiausiai paplitusius modelius: 4–6 metų „Volkswagen Passat”, tokio pat amžiaus „Volkswagen Golf”, 5–6 metus važinėtą „Toyota Avensis” arba „Toyota Corolla” ar prieš 3–4 metus pagamintą „Opel Astra”.
Žvilgtelėjus į 10 metų senumo modelius galima pasirinkti anuomet labai brangiai kainavusius modelius, pvz., „Audi A8”, penktos klasės BMW ar sportinį „Nissan 350Z”.
Mažesnius žinomų Vokietijos gamintojų modelius už minėtą sumą siūloma įsigyti kiek naujesnius – apie 7–8 metų senumo.
25–30 tūkst. litų pakanka ir egzotiškam modeliui, pavyzdžiui, 40 metų senumo išblizgintai „Volga” ar išskirtiniam puikios būklės kupė „Ford Thunderbird” įsigyti.
Pigios „Lada Kalina” nebeveža
„Lietuvos ryto” pigiausių naujų automobilių dešimtukas buvo sudarytas remiantis pardavėjų internete skelbiamais kainoraščiais, tad galima nedidelė paklaida.
Pasitikėti vien pardavėjais negalima, nes internete esančiuose įmonių kainoraščiuose pavyko rasti ir dar pigesnį modelį nei „Dacia Logan”.
„Lada” automobilius parduodantis Šiaulių autoservisas savo puslapyje siūlo „Lada Kalina” (nuotr.) už 25 tūkst. 900 litų. Tačiau įmonės atstovas telefonu paaiškino, kad realiai tokio automobilio salone nėra ir jį būtų galima užsakyti per šios markės mašinų importuotoją „Autoverslo automobilius”. Tačiau ši įmonė dėl mažos paklausos „Lada Kalina” į Lietuvą nebeveža, o vienintelis importuojamas rusų gamintojo modelis „Lada 4x4” („Niva”) kainuoja 36 tūkst. 900 litų.
Labai arti pigiausių dešimtuko buvo „Nissan Micra”, „Peugeot 301”, „Citroën C1”, „Dacia Lodgy”, „Opel Adam” ir „Suzuki Alto”. Šių automobilių kaina – 33–36 tūkst. litų, o už dar didesnę sumą galima pasirinkti iš visai nemažo modelių skaičiaus.
Lietuvoje parduodamų pigiausių naujų automobilių dešimtukas
10. „Ford Ka” (33 654 Lt).
9. „Dacia Dokker” (32 950 Lt).
8. „Renault Twingo” (32 090 Lt).
7. „Toyota Aygo” (31 540 Lt).
6. „Kia Picanto” (30 990 Lt).
5. „Chevrolet Spark” (30 439 Lt).
Variklis: 1 litro, 68 AG, benzinas. Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė. Vidutinės degalų sąnaudos 100 km: 5 l. Garantija: 5 metai arba 150 tūkst. km rida.
4. „Volkswagen Up!” (30 430 Lt).
Variklis: 1 litro, 60 AG, benzinas. Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė. Vidutinės degalų sąnaudos 100 km: 4,1 l. Garantija: 3 metai.
3. „Peugeot 107” (30 290 Lt).
Variklis: 1 litro, 68 AG, benzinas. Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė. Vidutinės degalų sąnaudos 100 km: 4,3 l. Garantija: 3 metai arba 100 tūkst. km rida.
2. „Dacia Sandero” (27 310 Lt).
Variklis: 1,2 litro, 75 AG, benzinas. Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė. Vidutinės degalų sąnaudos 100 km: 5,8 l. Garantija: 5 metai arba 100 tūkst. km rida.
1. „Dacia Logan” (26 717 Lt).
Variklis: 1,2 litro, 75 AG, benzinas. Pavarų dėžė: 5 laipsnių mechaninė. Vidutinės degalų sąnaudos 100 km: 5,8 l. Garantija: 5 metai arba 100 tūkst. km rida.
