„Kaunieti, ar žinai? Vairuotojai Kauno degalinėse sumoka apie 200 mln. litų degalų akcizo per metus. Miesto gatvėms grįžta vos apie 10 mln. Likusius pinigus valstybė skiria autostradoms!“
Tokia socialinė informacija šiuo metu kabo bent dešimtyje skirtingų miesto vietų ir skamba kaip atviras priekaištas šalies Vyriausybei ir ypač Susisiekimo ministerijai.
Šalia užrašo simboliškai vaizduojama 200 litų kupiūra, nuo kurios atplėštas mažas gabalėlis.
Lieka mažai pinigų
Miesto vadovai įsitikinę, jog tokia reklama kur kas informatyvesnė ir naudingesnė už tą, kuri prieš keletą metų kauniečius ragino niekada nepasiduoti, teigė, jog miestiečiai ne vokiečiai, kad laiku į darbą ateitų, arba skelbė, kad ir Kaune galima gyventi.
Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, ši reklama puikiai paaiškina, kur nukeliauja kauniečių vairuotojų sumokėtas degalų akcizo mokestis ir kodėl mūsų miesto gatvės yra duobėtos.
„Tik dvidešimtoji dalis lieka mūsų miesto gatvėms tiesti ir tvarkyti, o liūto dalis atitenka magistraliniams keliams.
Manau, proporcijos smarkiai iškreiptos. Juk Kauno gatvių apkrova yra didelė, o jų tinkamai sutvarkyti nėra už ką“, – kalbėjo meras.
Prašys didesnės dalies
Šiuo metu keli kauniečiai Seimo nariai yra įregistravę siūlymą, kad savivaldybės miesto keliams tvarkyti gautų ne 5, o 40 proc. per metus sumokėto degalų akcizo mokesčio. Esą tai būtų reali galimybė pagerinti miestų gatvių būklę.
A.Kupčinskas įsitikinęs, kad lietuviai galėtų remtis daugelio Europos šalių praktika ir magistralinius kelius apmokestinti. Tai leistų juos tinkamai prižiūrėti.
Ši reklama sulaukė ir ne itin palankių vertinimų.
Kaltina siauru požiūriu
Kauno miesto tarybos nario transporto specialisto Gintauto Labanausko nuomone, tokios reklamos neturėtų būti, o Kauno valdžia be reikalo laikosi įsikibusi minties, kad miesto gatves turi lopyti visa šalis.
„Tai – trumparegiška politika. Siūloma mažinti investicijas į magistralinius kelius, jų sąskaita užlopyti vieną kitą dešimtį duobių Kaune.
Tačiau toks populistinis projektas kirstų per kojas transporto sistemai ir apskritai šalies ekonomikai.
Tada magistraliniai keliai taptų panašūs į dabartines Kauno gatves. Lietuva yra tranzito šalis, prarasti juos reikštų prarasti strategiškai svarbią ūkio šaką“, – kalbėjo G.Labanauskas.
Jo teigimu, kauniečiai turėtų susitelkti ir raginti miesto valdžią tartis su verslininkais, pritraukti juos prie bendrų projektų gatvėms tvarkyti, įgyvendinti koncesijos projektus, kaip įprasta Vakarų šalyse.
