Apsidraudusiems kasko draudimu slogios emocijos greitai praėjo, bet neturintiems draudimo teks patiems ieškoti keturženklių sumų arba atiduoti sumaitotą automobilį metalo laužo supirkėjams.
Dar viena galimybė – teistis su savivaldybe, bet procesas gali užtrukti metų metus.
Siūlo kreiptis į teismą
Gatvių duobėse mašinas apgadinę vairuotojai jau pralaužė ledus ir daliai jų pavyksta gauti kompensacijas iš savivaldybių. Bet nors medžiai bei stulpai taip pat priklauso miestui, jų padarytą žalą verčiau pamiršti.
„Po audros (arba ne per audrą, bet dėl avarinio medžio griūties) apgadinto turto žalos kompensaciją galima gauti tik įstatymų nustatyta tvarka - teismo keliu“, - išaiškino Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.
Taip gyventojai įspraudžiami į kampą – senus, suvargusius medžius žmonės norėtų nupjauti, bet savavališkai to daryti negalima. Tačiau tokiam medžiui užvirtus ant automobilio teisybės paieškos truktų labai ilgai ir be garantijos, kad procesui pasibaigus žala vis tik bus atlyginta.
Bylinėtis – iki trejų metų
Audra ir žaibai priskiriami prie force majeure aplinkybių, bet kaip portalui lrytas.lt aiškino advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik, savivaldybių pareiga prižiūrėti, kad jos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir negadintų gyventojų turto.
„Želdynų priežiūros ir tvarkymo komisija prižiūri medžius ir turi nupjauti supuvusius. Jei paaiškėja, kad toks medis nebuvo nupjautas ir užvirto ant automobilio, savivaldybė privalo atlyginti žalą“, - aiškino S.Naumčik.
Pasak teisininkės, tokio pobūdžio bylose visuomet iš pradžių kaltė priskiriama savivaldybei ir šiai tenka įrodinėti nekaltumą, bet teisminis procesas gali užsitęsti net iki trejų metų, o žala gali būti atlyginta tik iš dalies arba nepadengtos išlaidos advokatui.
Audra įveikia tik silpnus medžius
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė patvirtino, kad jaunų, sveikų medžių audra neįveikia.
„Lūžta seni medžiai ir stulpai, jie lengviausiai vėjo pažeidžiami. Paprastai vėliau paaiškėja, kad audros nulaužti medžiai buvo išpuvę viduje“, - aiškino ji.
Per tris stichijos siautėjimo dienas gelbėtojai net 51 kartą važiavo šalinti gatvėse nuvirtusių medžių.
Savaitgalį pietryčių Lietuvoje praūžus didžiausiai vasaros audrai šimtai automobilių liko sulankstytais stogais ir išdaužytais stiklais. Juos atakavo didžiuliai ledo gabalai, stiprus lietus ir vėtros neatlaikę medžiai bei stulpai.
Automobilių sugadinimai - brangiausi
Didžiosios draudimo bendrovės audros žaloms atlyginti rezervavo daugiau nei milijoną litų.
„ERGO Insurance“ padalinio Lietuvoje Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas patvirtino, kad dėl audros apgadintų automobilių kreipėsi jau kelios dešimtys savininkų, o jų patirti nuostoliai gerokai didesni, nei vidutiniškai apgadinama per avarijas.
Kadangi apie automobilio apgadinimus galima pranešti per savaitę, nelaimių gali išaugti ir dvigubai.
„Šiuo metu skaičiuojama, kad savaitgalį siautusi audra vidutiniškai vairuotojams sukėlė 4 tūkst. litų žalą, tuo tarpu dėl apgadinimų avarijos metu vidutiniškai išmokama 2,5 tūkst. litų, - tvirtino jis. - Draudimo bendrovė yra atlyginusi ir 10 tūkst. litų viršijančias žalas, kurias vairuotojai patyrė liūties metu.“
Vidutiniai audros nuostoliai taip pat buvo mažesni. „ERGO Insurance“ skaičiavimu jie siekė 2 tūkst. 500 litų, o „Lietuvos draudimo“ - 1 tūkst. 600 litų. Šioje bendrovėje net trečdalis pranešimų buvo apie sugadintas transporto priemones.
Ką daryti nusprendus pareikalauti žalos atlyginimo?
Jei kasko neapdraustą automobilį apgadino vėtros nulaužtas medis ir vis tik apsisprendėte kreiptis į teismą, teks apsišarvuoti kantrybe, bet sulaukti žalos atlyginimo nėra beviltiška. Kaip įvertinti situaciją ir ką reikėtų daryti komentuoja advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik:
„Civilinis kodeksas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas bei Želdynų įstatymas nustato, kad savivaldos institucija privalo užtikrinti, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
Savivaldybėms įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Paprastai tokias funkcijas atlieka Savivaldybės želdynų bei želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija.
Atsakomybės subjektas – valstybė arba savivaldybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tokio atsakomybės subjekto ypatumas yra tas, jog delikto padarymas nulemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. valstybės civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).
Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei nustatyti pakanka tik trijų civilinės atsakomybės sąlygų:
1) valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo);
2) asmens patirtos žalos;
3) priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir žalos.
Šių sąlygų visuma yra nustatoma konkrečioje byloje. Kitais žodžiais tariant, ieškovui būtina įrodyti visas atsakomybės kilimo sąlygas.
Panašaus pobūdžio bylose dažnai iškyla klausimas – ar žala neatsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d.), t.y. ar nėra atsakomybę šalinančių aplinkybių. Nenugalimos jėgos aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
Pagal atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai yra priskirtini prie force majeure aplinkybių. Tačiau galutinį tašką ginčo atveju dėl žalos atlyginimo gali padėti tik teismas.
Paprastai tokio pobūdžio bylose vertinama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stočių pažyma apie meteorologines sąlygas, fotonuotraukos, kiti įrodymai. Analizuojant teismų praktiką, darytina išvada, kad netgi tuo atveju, jei ir yra nustatyta, kad vėjas buvo stiprus, teismas vertina konkrečius veiksmus, kurie galėjo sąlygoti konkretaus medžio konkrečioje byloje nugriovimą: žiūrima, ar vėjas nebuvo vienintelis veiksnys, sąlygojęs ginčo medžio nuvirtimą.
Jeigu aplinkui augantys medžiai nenukentėjo per vėją, o nugriuvo medis, kuris buvo pvz. supuvęs, o savivaldybė neužtikrino, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, paprastai daroma išvada, kad gamtinės sąlygos nėra reikšmingos ir tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia civilinę atsakomybę.
Taigi, svarbu įrodyti, kad medis nuvirto ne tiek dėl pašalinės jėgos (vėjo), kiek dėl to, kad savivaldybė neatliko tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti (pvz. pašalinti supuvusį medį).
Akcentuotina ir tai, kad ieškovas, t.y. žalos patyręs asmuo, turėtų laikytis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
