Greičio matuokliai įvairiuose Lietuvos keliuose per mėnesį beveik 10 tūkst. kartų pričiupo greitį viršijančius automobilius, kurie registruoti svečiose šalyse.
Daugiausia pažeidėjų – iš kaimyninių valstybių – Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, taip pat Estijos ir Rusijos. Pažeidėjų daugėja ir iš emigrantų pamėgtų šalių – Didžiosios Britanijos ir Ispanijos.
Peržvelgus šių metų statistiką, akivaizdu, kad liepą lakstančiųjų buvo daugiausia. Sausį ir vasarį nufotografuotų lakstūnų iš užsienio prasižengė po 2,5 tūkst. kartų per mėnesį. Kovą ir balandį skaičius augo po maždaug 2 tūkst. pažeidimų ir pasiekė 4,5 tūkstančio. Gegužę užfiksuota 6,5, birželį – 7, o liepą – jau beveik 10 tūkst. greičio viršijimų.
Iš viso liepą matuokliai fotokameromis pažeidėjus pričiupo 27 tūkst. kartų. Dažniau nei kas trečias prasižengimas buvo padarytas automobilio iš užsienio.
Daugiausia tokių kelių erelių pasitaikė keliuose nuo pasienio postų į Lietuvos didmiesčius ir greitkelyje Kaunas-Klaipėda, kuriuo atostogautojai skuba prie jūros.
Leistiną greitį užsieniečiai ir emigrantai dažniausiai viršija 20-50 km/val. Pasitaiko ir smarkiau greitį viršijančių vairuotojų.
Užsieniečių ieškos nuo lapkričio
Policijos pareigūnai apgailestauja, kad kol kas neturi priemonių surasti užsienyje registruotais automobiliais lakstančių pažeidėjų. „Kai greitį viršija užsienyje registruoti automobiliai, informaciją apie tokį pažeidimą perkeliame į archyvą nesuformavę protokolo. Neturime galimybių sužinoti, kas vairavo automobilį ir patraukti juos atsakomybėn“, - sakė LKPT viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius.
Išimtis yra Baltarusija. Kartais Lietuvos pareigūnams pavyksta surasti pažeidėjus iš šios šalies.
Viena tokių buvo ir prabangaus „Maserati“ šeimininkė. Jos automobilis Lietuvos kelyje Kaunas-Klaipėda skriejo leistiną greitį viršydamas 117 kilometrų. Tačiau moteris nesutiko pasakyti, kas vairavo automobilį – iš nuotraukų akivaizdu, kad vairuotojas buvo vyras. Ji sumokėjo kelių šimtų litų baudą už atsisakymą suteikti informaciją, o vairuotojas taip ir liko nenubaustas.
Kai policija randa vairuotoją, jam siunčiamas paraginimas geranoriškai sumokėti baudą. „Nemaža dalis tokių piliečių baudas susimoka – jie dažniau būna Lietuvoje, susimokėdami baudą jie išvengia rimtesnių problemų“, - pasakojo A.Samulevičius.
LKPT magistraliniuose keliuose bei keliuose prie pasienio įvairiomis priemonėmis nuolat gaudo pažeidėjus iš užsienio. Pareigūnams dažniausiai pavyksta išaiškinti greičio mėgėjus iš kaimyninių šalių.
Greitį dažnai viršija kaimyninių šalių gyventojai. Nufotografuojami ir mūsų tautiečiai, kurie išvyko dirbti į Europos Sąjungos šalis. Jie į Lietuvą grįžta su tose šalyse registruotais automobiliais.
Greitį Lietuvos keliuose viršija ir Vokietijos, Olandijos piliečiai.
„Kol kas apie tokius vairuotojus duomenų neturime. Nuo lapkričio kiekviena Europos Sąjungos šalis privalės bendrai duomenų bazei teikti informaciją, kam priklauso automobilis. Tada protokolą bus galima siųsti savininkui, bus galima rasti ir bausti vairuotoją“, - pasakojo LKPT viršininko pavaduotojas.
Ne visi pažeidimai iš pradžių bus tokie svarbūs, numatyta teikti informaciją apie pažeidimus, labiausiai darančius įtaką avaringumui: kai jie vairuos neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, viršys greitį, važiuos be saugos diržų, nepaisys šviesoforo signalų ir A juostos, motociklu važiuos be šalmo ar automobiliuose mažamečius vaikus veš be kėdutės.
Praras teisę vairuoti Lietuvoje
Jei greitis viršijamas daugiau nei 50 km/val., vairuotojas keliems mėnesiams netenka teisės vairuoti. Užsieniečiams galioja ta pati taisyklė. Tiesa, teisės vairuoti užsienietis netenka tik Lietuvoje. Pareigūnai neturi teisės uždrausti jam vairuoti kitose valstybėse.
„Vairuotojo pažymėjimą paimame ir persiunčiame ambasadai. Ambasada persiunčia pažymėjimą vairuotojui“, - schemą nupasakojo A.Samulevičius.
Tokius išskirtinius automobilius kaip „Maserati“ nesunku pastebėti. Juo vėl atvykus į Lietuvą, vairuotojas bus sustabdytas ir apklaustas.
Jei būtų nustatyta, kad tai – tas pats žmogus, jam būtų surašytas protokolas už visus anksčiau padarytus pažeidimus.
Lietuvoje, magistraliniuose keliuose, yra sumontuoti 139 greičio matuokliai, dar 12 prietaisų yra įrengti nežymėtuose policijos automobiliuose.
„Visi greičio matuokliai veikia. Nebent labai trumpam yra atliekama patikra“, - tikino A.Samulevičius.
Jis pripažino, kad greičio matuokliai fotografuoja tik daugiau nei 10 kilometrų greitį viršijančius automobilius. „Kokia tiksliai riba nustatyta, išlaikysim paslaptyje, negalime jos atskleisti. Tik tiek pasakysiu, kad tie vairuotojai, kurie važiuoja viršydami greitį iki 10 km/val. nėra fiksuojami. Vien medžiagos apdorojimas išeina brangiau (nei skiriama bauda. - Red.). Vadinkime tai tolerancijos riba“, - aiškino policijos pareigūnas.
Kas gresia viršijus greitį?
Iki 10 km/val. – įspėjimas;
10-20 km/val. – 40-100 litų bauda;
20-30 km/val. – 100-300 litų bauda;
30-40 km/val. – 400-600 litų bauda (neturintys 2 metų vairavimo stažo dar ir netenka teisės vairuoti 3-6 mėnesius);
40-50 km/val. – 600-800 litų bauda (neturintys 2 metų vairavimo stažo dar ir netenka teisės vairuoti 6-12 mėnesių);
daugiau kaip 50 km/val. – 1-1,5 tūkst. bauda ir teisės vairuoti atėmimas 1-3 mėnesiams arba 7 parų areštas su teisės vairuoti atėmimu 6 mėnesiams (neturintys 2 metų vairavimo stažo teisės vairuoti netenka 1-1,5 metų; neturintiems teisės vairuoti bauda iki 2,5 tūkst. litų arba 20-30 parų areštas).
