Artimiausi gyvenamieji namai stovi už 300–400 metrų nuo sankryžos, netoliese nėra ir autobuso stotelių, kelkraščiuose nenutiesti šaligatviai.
Iš autobuso išlipę žmonės ten pat ir kerta gatvę. Jiems eiti iki perėjos nėra jokio reikalo.
Galima pamanyti, kad perėjos reikalingos tik grybautojams, uogautojams ar miško gyventojams, mat perėja gatvę kirtęs žmogus pakliūna tiesiai į mišką. Ar jų reikėjo tokioje vietoje?
„Turbūt padarė pagal taisykles, perėjos niekam netrukdo“, – svarstė kelkraščiu žingsniavęs vietos gyventojas Aleksandras. Tačiau kaunietis pripažino, kad pats perėjomis nesinaudoja ir neprisimena, ar kada nors matė jomis einančius žmones.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras pripažino, kad pėsčiųjų šioje vietoje nėra daug, tačiau perėjos kartais praverčia, mat tolėliau Vaišvydavos plente stovi pora namų.
„Įrengus žiedinę sankryžą žmonėms turi būti sudaryta galimybė saugiai pereiti gatvę“, – tvirtino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, sankryžos rekonstrukcijos projektas buvo parengtas įvertinus visus reikalavimus, o asfalto dangos ženklinimas ir kelio ženklų įrengimas brangiai nekainavo.
Nors gatvės susikerta miškingoje vietovėje, vis dėlto – tai miesto teritorija.
