Šiai iniciatyvai pritarė ir penktadienį uostamiestyje viešėję kitų didžiųjų miestų merai. „Vietinės reikšmės kelių yra triskart daugiau nei magistralinių, tačiau šiems skiriama dalis neproporcingai didelė. Šitaip būti negali”, - įsitikinęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pastaraisiais metais Klaipėdos miestui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos buvo skiriama vis mažiau lėšų.
2008 metais skirta 15 mln. litų, 2012- 10,5, o šiemet – vos 7,7 mln. litų. Sparčiai augant uosto krovos apimčiai, didėja ir transporto, ypač krovinius gabenančių sunkiasvorių mašinų, srautai. Gatvių, tiltų ir viadukų būklė prastėja, o jiems tvarkyti trūksta pinigų.
Didžiųjų miestų savivaldybėms priskirtų vietinių kelių ilgis kai kur siekia 800-900 km. „Su tomis katino ašaromis, kurias gauname, jų sutvarkyti neįmanoma“, - skundėsi A. Kupčinskas.
Miestų vadovus piktina ir programos lėšas skirstančios Valstybinės automobilių kelių direkcijos ketinimai ateityje nebeleisti šių pinigų naudoti gatvių duobėms lopyti, o skirti jas tik ištisinėms kelių dangoms tiesti.
Jau kitąmet duobėms lopyti bus galima skirti ne daugiau kaip 70 proc. savivaldybėms skiriamų lėšų, dar kitais – 30 proc.
Didžiųjų miestų savivaldybės nepatenkintos, kad pagal jų įvardytą poreikį Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos kasmet patvirtinamos tik gegužę. Tai trukdo palankiausiu metų laiku pradėti ir užbaigti kelių statybos ir remonto darbus. Miestai jaučiasi skriaudžiami ir dėl to, kad programos pinigai nėra skirstomi ir planuojami bent keleriems metams į priekį. Taip savivaldybės praranda galimybę įgyvendinti Europos Sąjungos fondų remiamus projektus ir gauti paramos lėšų keliams.
Kauno ir Klaipėdos miestų vadovai viliasi, jog pritarus ir kitų savivaldybių vadovams, pavyks pasiekti, kad dabar galiojantys teisės aktai būtų pakeisti.
