Trečiąjį ketvirtį parduotų automobilių skaičius buvo didesnis nei per tą patį rekordiniais vadinamų 2008 metų laikotarpį. Liepos–rugsėjo mėnesiais šalyje sudaryta 104 tūkst. pardavimo sandorių, o tai yra 6,4 proc. daugiau nei prieš šešerius metus.
Daugiausiai pirkta ir parduota jau anksčiau Lietuvoje registruotų automobilių - 60,6 tūkst. Naujai į šalį įvežtų transporto priemonių skaičius pasiekė 40,2 tūkst. ir iki rekordinio 2008-ųjų metų rodiklio pritrūko vos 0,5 proc. Lyginant su pernai, šių automobilių įvežta 2,4 tūkst. (6,4 proc.) daugiau.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujų automobilių prekyba lėtėja. Trečią ketvirtį naujų automobilių parduota 1,5 proc. mažiau nei pernai. Lietuvoje liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 3,27 tūkst. naujų automobilių.
Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, naujų automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį augo. Per tris mėnesius Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 5,66 tūkst., arba 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Latvijoje naujų automobilių pardavimai padidėjo 2,3 proc. iki 3,2 tūkst. vienetų.
Liepos–rugsėjo mėnesiais populiariausios naujų automobilių markės Baltijos šalyse buvo „Volkswagen“ (Lietuvoje ir Latvijoje) ir „Toyota“ (Estijoje). Lietuvoje trečiąjį ketvirtį ypač šoktelėjo „Škoda“ markės automobilių pardavimai – net 51,8 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau lietuvių atlyginimai neprilygsta estų algoms ar tuo labiau Vakarų europiečių gyvenimo lygiui, todėl nieko keisto, kad mūsų šalyje gerokai populiaresni naudoti automobiliai. Tačiau jų kainos taip pat išaugo.
Autoplius.lt vertinimu, vidutinė naudotų automobilių kaina liepos–rugsėjo mėnesiais buvo 10,4 tūkst. litų, t. y. 313 litų didesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir apie 100 litų didesnė nei praėjusį ketvirtį. Labiausiai, 6,6 proc., arba 1074 litais, paaugo 6–10 metų automobilių kaina, kuri dabar vidutiniškai siekia 17,2 tūkst. litų.
Kitų amžiaus grupių automobilių vidutinės kainos taip pat šiek tiek padidėjo. Dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 9,6 iki 52,9 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius, o didžiausias skirtumas jaučiamas tarp seniausių automobilių.
„2013 metai gali būti pirmieji metai, kuomet bendras metų sandorių skaičius viršys 2008 metų rezultatus. Žinoma, rinkai tai yra iššūkis, nes vertinant pirmus tris ketvirčius įvyko 292 tūkst. sandorių. O tai yra 6 tūkst. mažiau nei 2008 metais, kai įvyko 298,2 tūkst. sandorių“, – situaciją pristatė portalo plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama 12,3 karto daugiau naudotų automobilių nei naujų. Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 4,2, o Estijoje – beveik aštuonis – vienam naujam tenka 1,5 importuoto naudoto automobilio.
Liepos–rugsėjo mėnesiais į Lietuvą įvežta 72 vienetais mažiau 1–5 metų automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį.
Senesnių nei 5 metų amžiaus importuojamų automobilių skaičius Lietuvoje augo. Labiausiai – 950 vienetais – padaugėjo 11–15 metų amžiaus transporto priemonių. Į Estiją ir Latviją dažniausiai įvežami naujesni – 6–10 metų automobiliai. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.
Į Lietuvą daugiausiai įvežama naudotų dyzelinių automobilių, tačiau jų populiarumas per trečiąjį ketvirtį nežymiai smuktelėjo nuo 73,6 iki 72,5 proc. visų įvežamų naudotų transporto priemonių. Latvijoje naujai įvežtų naudotų dyzelinių automobilių skaičius paaugo nuo 77,9 iki 79,5 proc.
