Trijų naujų variklių debiutas „Volvo“ gamintojams – istorinis įvykis. Istorinis todėl, kad „Volvo“ atsisako 5 ir 6 cilindrų variklių ir nuo šiol gamins tik keturių cilindrų motorus.
Argumentai aiškūs: keturių cilindrų motorai yra ekonomiškesni, o savo galia jau pavijo didesnio darbo tūrio agregatus.
„Volvo Car Group“ viceprezidento Dereko Crabbo manymu, cilindrų skaičiuoti nebereikia, nes jų kiekis nebelemia variklio galios.
„Mes sukūrėme mažesnius, inteligentiškus 4 cilindrų, 2 litrų darbo tūrio variklius, kurie yra labai ekonomiški, tačiau savo galia konkuruoja su daugiau cilindrų turinčiais“, – tikino jis. Anot pašnekovo, pritaikius įkraunamą hibridinę sistemą, šie keturių cilindrų „Volvo“ varikliai savo pajėgumu jau veržtųsi į V8 variklių teritoriją.
Lygiuojasi su geriausiais
Švedai itin didžiuojasi, kad visi nauji varikliai buvo sukurti ir gaminami Švedijoje, „Volvo Car Group“ variklių gamykloje Skovde.
„Drive-E“ variklių šeima, kurios pagrindą sudaro keturių cilindrų, 2 litrų darbo tūrio dyzeliniai ir benzininis variklis, nuo šiol pakeis net 8 variklių versijas.
Naujųjų benzininių variklių galia – nuo 140 iki 306 AG. Dyzelinių motorų pajėgumas – nuo 120 iki 230 AG. Tokią maksimalią galią „išspausti“ iš dviejų litrų darbo tūrio dyzelinio agregato – išties neeilinis pasiekimas.
BMW su analogiško darbo tūrio varikliu turi 218 AG. Tad švedų inžinieriai pranoko vokiečių konkurentus 12 „arklių“. Tiesa, išmėginti 230 AG motoro nebuvo galimybės – jis rinkoje pasirodys kiek vėliau.
Be to, kartu su naujais varikliais, „Volvo“ pristato ir naują 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę – peršokę per du laiptelius tiesiai nuo 6 laipsnių dėžės.
Bandymams – galingiausias
Pasibaigus diskusijoms apie variklius, pirmiausiai čiumpu raktelius nuo labiausiai Lietuvoje perkamo „Volvo XC60“ modelio. Tačiau ne su labiausiai tautiečių pamėgtu dyzeliniu, bet pačiu galingiausiu benzininiu 306 AG varikliu.
Kodėl? Todėl, kad naują dyzelinį 181 AG variklį galėsiu išbandyti ir Lietuvoje, o pačių galingiausių versijų mūsų atstovai bandymams paprastai neturi. Todėl būtent pasauliniai automobilių pristatymai yra geriausia vieta išbandyti pačias galingiausias, greičiausias ir brangiausias versijas.
Variklio galios – per daug
„Volvo XC60“ ratus suka naujasis 2 litrų darbo tūrio 306 AG variklis su retu deriniu – turbina ir kompresoriumi.
Nuo 0 iki 100 kilometrų per valandą jis pagreitėja per 6,9 sekundės ir, nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki grindų, važiuojantys šį smagų pagreitį patiria visu savo kūnu.
Variklis tuo metu skleidžia piktoką, tačiau ausiai neįkyrų garsą – lyg norėdamas pabrėžti: „žiūrėkit, koks aš piktas ir greitas“.
Taip, tiesiojoje, startuojant nuo šviesoforo, „Volvo XC60“ yra greitas, tačiau vingiuotuose serpantinuose tai nėra pats tiksliausiai vairuotojo komandas vykdantis kompaktinis SUV klasės automobilis.
Važiuojant aštriau, priekiniai varantieji ratai posūkiuose, rodos, kovoja su variklio galios pertekliumi. Be to, bandyti modeliai buvo dideliais ir žemo profilio ratais, tad net Prancūzijos Rivjeros keliuose buvo galima pasigesti didesnio važiuojančiųjų komforto.
Patiko tai, kad naujo variklio maksimalus sukimo momentas (400 Nm) gali būti išnaudojamas plačiame variklio sūkių diapazone – nuo 2100 iki 4500 apsisukimų per minutę.
Dyzelinis motoras – geriau
Po maždaug 100 kilometrų pasivažinėjimo greitkeliais, serpantinais ir Nicos spūstyse borto kompiuteris rodė 12 litrų vidutines sąnaudas. Važiuojant ramiau ir palankesnėmis sąlygomis, galima nesunkiai išsiversti su 10 litrų benzino šimtui kilometrų kelio.
Tai geras rezultatas apie 2 tonas sveriančiam visureigiui. Tačiau, tenka pripažinti, kad galingiausia 306 AG benzininė versija nėra pats tinkamiausias variantas šiam visureigiui. Ji nesuteikia tokio vairavimo džiaugsmo, kokio galima tikėtis įvertinus variklio galią.
Optimaliausias versija šiam automobiliui – dyzelinė 181 AG „širdis“. Ne be reikalo racionalūs lietuviai labiausiai perka būtent dyzelinius „XC60“. Būtent šiai versijai galima prognozuoti neabejotiną sėkmę.
Tarša rūpi tik užsieniečiams?
Kodėl? Argumentai labai aiškūs. Lyginant su senesniuoju 5 cilindrų 163 AG varikliu, naujasis yra ne tik 18 AG galingesnis, bet ir taupesnis. Senesnis motoras naudojo 5,3 litro dyzelino, naujasis – 4,5. Su automatine pavarų dėže skirtumas dar didesnis – atitinkamai 6 ir 4,7 litro.
Tuo tarpu kainų skirtumas tarp modelių su senuoju ir naujuoju varikliu – vos 1 tūkst. 400 litų.
Be to, ypač svarbu, kad naujasis modelis į aplinką išmeta gerokai mažiau anglies dvideginio (117 gramų vietoje 139 g.).
Sakysite, kam tai svarbu, juk Lietuvoje dėl to jokie mokesčiai nei sumažėja, nei padidėja. Tačiau Lietuvoje tai svarbu yra bankų, didelių tarptautinių kompanijų (farmacijos, IT ir kitų) atstovybių vadovams.
Tokių įmonių atstovai, rinkdamiesi automobilius, žiūri, kad automobiliai, kuriais jie važinėja, į aplinką neišmestų daugiau nei 130 gramų CO2. Tai įvertinus, galima suprasti, kodėl švedai tiek daug dėmesio skyrė naujiems varikliams.
Vos kiek daugiau nei tūkstančiu litų brangesnis už buvusį, „Volvo XC60“ su naujuoju dyzeliniu varikliu yra galingesnis, taupesnis ir ekologiškesnis. Ir, žinoma, patrauklesnis pirkėjams.
