Lietuva ir kitos ES šalys yra įsipareigojusios iki 2020 metų pasiekti, kad biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų visų degalų. Iki to laiko šalys narės turi eiti pamažu, kasmet didindamos biodegalų kiekį rinkoje.
Dauguma Vakarų Europos valstybių laikosi direktyvos nurodymų, tad biodegalai jų rinkoje sudaro 6–7 procentus. Bet ne Lietuvoje.
„Europos Komisija sakė – jūs pamiršote įrašyti, kad 10 proc. visų degalų turi sudaryti biodegalai.
Tai reiškia, kad mes iš naujo turėsime spręsti šį klausimą”, – vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje apie energetiką kalbėjo advokatų kontoros „Glimstedt” asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis.
Lietuvos biodegalų asociacijos vadovo Mindaugo Palijansko žiniomis, mūsų šalyje biodegalai sudaro 4,5 proc. visų degalų.
„Tai aukščiausia riba, kurią šiuo metu įmanoma pasiekti”, – sakė M.Palijanskas. Kilti aukštyn trukdo krintantis benzino naudojimas: perkant jo mažiau, menksta ir biodegalų kiekis.
Be to, žiemą Lietuvoje biodegalai nemaišomi su dyzelinu.
„Tai dar vienas smūgis biodegalų rinkai. Todėl sunaudoti daugiau Lietuva tiesiog negali”, – aiškino M.Palijanskas.
Asociacijos vadovas neabejoja, jog mūsų šalis 2020 metais nepasieks Briuselio nubrėžto tikslo, kad biodegalai turėtų užimti dešimtadalį rinkos.
Automobiliams skirtus biodegalus skirtingai vertina ir pačios ES šalys. Kai kurie automobilių gamintojai itin šnairai žiūri į degalus su biologinės kilmės priedais.
Pavyzdžiui, jeigu į baką pilami degalai, kuriuose yra daugiau negu penki procentai biologinės kilmės priedų, kai kurie gamintojai atsisako taikyti garantiją.
Briuselis siekia, kad būtų mažiau gaminama biodegalų iš maistui tinkamų augalų.
Biodegalų asociacijos vadovas M.Palijanskas pažymėjo, kad biologinės kilmės priedai yra brangesni už degalus, nes taip pat yra apmokestinti akcizais, o jų gamyba atsieina brangiau.
