Tada prasideda alternatyvų paieškos, dažnai nuvedančios pas dėvėtomis padangomis prekiaujančius turgaus verslininkus, nes kitų būdų įsigyti „Michelin“, „Bridgestone“, „Continental“ ar kitų garsiausių gamintojų padangas daugelis lietuvių neturi.
Geriausios – tik pasiturintiems
Komplektas naudotų garsių gamintojų padangų kainuoja apie 400-600 litų, jei protektorius nusidėvėjęs labai nedaug, o vienai žiemai tinkamas keturias nedidelio skersmens padangas galima gauti ir už 200 litų.
Tai vis tiek nemaži pinigai, truputį prisidėjus galima nusipirkti ir naujų padangų komplektą, tačiau apie jų gamintoją greičiausiai niekas nebus girdėjęs.
Padangų prekybos tinklo „Egzotika“ vadovas Rokas Lipeikis negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar verta sumokėti daugiau ir pirkti brangiausias padangas ar pakankamai geros ir pigesnės. Jo manymu, žieminėms padangoms per daug taupyti nereiktų, bet tai paprasta patarti tik daug uždirbantiems žmonėms.
„Jeigu finansai visiškai nevaržo pasirinkimo laisvės, tuomet galima rinktis garsiausių gamintojų, tokių kaip „Bridgestone" ar „Michelin" ypač minkštos gumos padangas. Jos užtikrins geresnius kokybinius rodiklius, tačiau bus pritaikytos Skandinaviško tipo žiemai - ilgai, šaltai ir be polaidžių“, - tvirtino pašnekovas.
Minkštą gumą lietuviški keliai „suėda“ per greitai
Tačiau jis patikslino, kad tai ne visada yra gerai – jei žiema šilta, mažai sniego, arba važiuojama į piečiau esančias valstybes, tokių padangų guma pernelyg įkaista ir ima sparčiai dėvėtis.
Be to, elastingas karkasas duobėtose Lietuvos miestų gatvėse dažnai yra minusas, nes sugadinami ne tik ratlankiai, bet ir pačios padangos, todėl kiekvienas nuvažiuotas kilometras tampa labai brangus.
Garsiausių prekės ženklų vaikymasis atrodo dar keisčiau pažvelgus į kitų europiečių garažus. „Europoje „premium“ padangų nuperkama gerokai mažiau nei 20 proc. nuo bendro kiekio ir dar reikia įvertinti, kad labai daug padangų sumontuojama ant naujų automobilių, kas padaro nemažą įtaką bendram kiekiui. Drąsiai galima sakyti, kad yra labai daug gerų padangų ir ne pačių brangiausiųjų tarpe“, - aiškino R.Lipeikis.
Naudotos padangos – blogiausias variantas
R.Lipeikio manymu, net jei vairuotojas nelabai pasitiki pigesnių padangų savybėmis, jos vis tiek bus geresnės, nei turguose pardavinėjamos naudotos garsių gamintojų padangos.
Pasakymas, kad padangos buvo važinėtos tik vieną ar du sezonus taip pat neturėtų būti laikomas privalumu. Be to, naudotos padangos jau riedėjo neaiškios kokybės keliais ir buvo nežinia kur laikomos.
„Absoliučia dauguma atveju geresnės bus naujos vien dėl protektoriaus gylio. Pagrindinis saugumo faktorius sniegu ar šlapiu sniegu padengtame kelyje yra protektoriaus gylis. Kritinė riba yra 4 mm, o 5 mm protektoriaus turinčios padangos jau irgi nėra labai saugios.
Žinant, kad naujų žieminių padangų protektoriaus gylis dažniausiai būna apie 9 mm, turbūt nesunku įsivaizduoti, kur atsiduria 2-3 metu naudotos padangos“, - tvirtino jis.
Kainos – nuo 80 litų iki keturženklių skaičių
Pasak pašnekovo, naujų pigesnių ir brangesnių padangų kainos gali skirtis net 3-4 kartus. Didžiausi kainų skirtumai yra tarp didelių išmatavimų padangų, o mažo dydžio padangų kaina gali skirtis ir 20-40 proc.
Jo manymu, ieškant optimalaus santykio tarp kainos ir kokybės, verta dairytis į kiek mažiau žinomų padangų gamintojus, tokius kaip „Roadstone", „Kenda", „Firestone“, „Petlas" ar „Maxxis".
Dar pigesnių padangų galima rasti prekybos centruose. Pervertus internete skelbiamus katalogus pavyko rasti ir vos 80 litų kainuojančių naujų žieminių padangų. Bet, žinoma, apie jų gamintojus niekada neteko girdėti, o tokios padangos niekada nebandytos testuose.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė dar nespėjus paklausti, ar žmonės noriai perka nežinomų gamintojų padangas, užtikrino: „Aš perku, pati su tokiomis važinėju. Man jos geros.“
Ji pasakojo anksčiau važinėjusi ir su brangesnio prekės ženklo padangomis, bet skirtumų tarp važiavimo kokybės nepajuto, o galiausiai viena iš daugiau kainavusių padangų neatlaikė smūgio į duobę.
Ir pigiausioms padangoms laukia nuolaidų
Pašnekovė sutiko, kad yra tam tikras vairuotojų ratas, kuriems nežinomų gamintojų padangos visiškai neįdomios ir jie negailėdami investuoja į padangas. Tačiau tokių žmonių, kurie automobiliui skiria daugiau dėmesio, nei būtina, nėra daug.
Be to, ne visi vairuotojai gali sau leisti pirkti 1,5-2 tūkst. litų ar dar daugiau kainuojantį padangų komplektą, todėl ir susigundo nežinomų gamintojų „gumomis“, kurių komplektas gali kainuoti nuo 400 litų.
R.Saulytė pastebėjo, kad lietuviai dažniausiai perka daugiau nei 200 litų kainuojančias lenkiškas padangas ir kasmet jų prekybos centuose nuperka vis daugiau. „Net ir esant tokiai kainai pirkėjai palaukia akcijų, kad tektų dar mažiau mokėti“, - pridūrė ji.
Pasak jos, prekybos centruose siūlomos padangos nemažą pirkėjų ratą domina būtent dėl patrauklių kainų. „Vartotojai yra racionalūs. Kokybės ir kainos santykis šių padangų yra geras, o pirkėjų pasirinkimas labai dažnai atsiremia į kainą. Kas gali įpirkti „premium“ padangas, neperka pigiųjų, bet tokių nėra daug“, - tvirtino pašnekovė.
Testuose trūksta objektyvumo
Tačiau kaina – ne vienintelis kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie padangų kokybę. R.Lipeikis pastebėjo, kad ir tarp žinomų gamintojų produkcijos būna nepavykusių modelių, o mažai girdėtų prekės ženklų padangos testuose kartais įsiterpia tarp geriausiųjų.
„Reikia žinoti, kad testuose visada yra ir nemažai subjektyvumo, interesų ir net gamintojų apgavysčių, pateikiant testams „pagerintas" padangas, bei daugybė kitų dalykų. Manęs jau seniai nebestebina, kad beveik visada Suomijoje laimi suomiškos padangos, o Vokietijoje – vokiškos“, - neslėpė padangų ekspertas.
Be to, šie testai lietuviams ne visiškai tinka, nes mūsų klimatas šiltesnis, nei Skandinavijoje, bet sulaukiame daugiau sniego, nei vokiečiai.
Tačiau ir padangų testuose kartais pasirodo siurprizų – pavyzdžiui, „Kenda Icetec KR27“ aplenkė visiems gerai žinomas „Dunlop Graspic DS3“, o šiemet nustebino „Bridgestone“ gaminamos ekonominės klasės „Firestone Winterhawk 3“, bandymuose Vokietijoje užėmusios antrąją vietą ir kokybe pranokusios beveik visų brangiausių ženklų padangas.
Padangas lietuviams būtina „paragauti“
Taigi, kaip eiliniam vairuotojui žinoti, kurios padangos geresnės?
R.Lipeikis pastebėjo, kad lietuviai vis dar nepasitiki pardavėjų patarimais. „Mano draugai iš Vokietijos, valdantys vieną didžiausių prekybos tinklų, labai stebisi kai aš papasakoju, kad mums reikia didžiulės prekybinės salės su išstatytomis visomis turimomis padangomis, ir kaip žmonės ilgai ir kruopščiai apžiūrinėja, čiupinėja ir vos ne ragauja padangas.
Pas juos servise stovi keli pavyzdžiai, bet dažniausiai niekas nesivargina į juos pažiūrėti. Atėjęs žmogus jau žino, ko jam reikia ir paprašo sumontuoti „premium“, vidutinės klasės ar pigias padangas. Taip pirkėjo vargai baigiasi ir prasideda pardavėjų galvos skausmas. Nes jei pirkėjas liks nusivylęs, tai kitą kartą jo gali ir nebesulaukti“, - pasakojo pašnekovas.
