Automobilio tarša anglies dvideginiu praktiškai tiesiogiai priklauso nuo to, kiek degalų jis naudoja. Taigi, nuo Lietuvos vedamų derybų priklausys, kiek efektyvūs bus nauji automobiliai ir kiek išleisime degalams ateinančiame dešimtmetyje.
Dėl šių sprendimų bemat sujudo „žalieji“.
Aplinkosaugos koalicija, atstovaujanti Lietuvos gamtosaugos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, drauge su susivienijimu Žali.lt, vakar Lietuvos prezidentavimo komandai pateikė poziciją, raginančią atstovauti ne kelis taršių automobilių gamintojus, bet Lietuvos ir visos Europos vartotojų interesus bei klimato kaitos politikos siekius.
Aplinkosaugos aktyvistų teigimu, griežtesnis automobilių CO2 emisijų reguliavimas yra neabejotinai naudingas tiek vartotojams, tiek visų ES šalių energetiniam saugumui, tiek aplinkai, tiek verslui.
Taip mažėja vartotojų išlaidos transporto kurui, sutaupytos lėšos skatina vartojimą ir ekonomikos augimą kituose sektoriuose, mažėja Europos ir Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, sudaromos sąlygos ilgalaikiam verslo planavimui ir saugioms investicijoms į automobilių efektyvumą didinančias inovacijas, stiprėja Europos gamintojų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje ir prisidedama prie ilgalaikių ES klimato kaitos tikslų siekimo.
Anot jų, vieninteliai pralaimėtojai stiprinant CO2 emisijų reguliavimą – automobilių gamintojai, nenorintys investuoti į ekologiškesnį transportą ir naujas technologijas.
Lietuva lapkričio 5 dieną neformaliose diskusijose pateikė preliminarų savo pasiūlymą. Jis nuvylė Lietuvos ir Europos nevyriausybines organizacijas, nes pristatomi pakeitimai praktiškai atitinka Vokietijos, atstovaujančios prabangių automobilių gamintojus, siekius.
Aplinkosaugos koalicijos pozicijoje pažymima, kad toks mūsų šalies pasiūlymas neatitinka Europos Sąjungos keliamų ambicingų gamtosaugos tikslų ir prieštarauja vartotojų interesams.
Automobilių gamintojams CO2 taršos tikslai buvo pirmą kartą iškelti dar 2009 metais, kai ES šalys sutarė, kad nuo 2015 metų parduodami nauji lengvieji automobiliai galės išmesti ne daugiau kaip 130 g CO2/ km. Tuo pat metu buvo nubrėžtos gairės, jog nuo 2020 m. nauji automobilių tarša turės mažėti iki 95 g CO2/km (kas atitinka apie 4 litrus degalų kilometrui).
Šių metų birželį ES šalys jau buvo pasiekusios neformalų susitarimą patvirtinti 95g CO2 /km tikslą 2020 metams, tačiau tam paskutinę minutę pasipriešino Vokietija, gindama prabangių automobilių gamintojų interesus.
Spalį Europos Sąjungos aplinkos ministrų taryba nubalsavo nesilaikyti ankstesnio susitarimo ir ieškoti naujo kompromiso. Tą kompromisą turi pasiūlyti Lietuva iki šio mėnesio pabaigos.
Pateikti pasiūlymą, tenkinantį tiek Europos Parlamento, tiek Vokietijos, atstovaujančios prabangiųjų automobilių gamintojus, interesus nėra lengva.
Europos Parlamentas siekia ambicingų aplinkosauginių tikslų ir greičiausiai nepatvirtins pasiūlymo, žymiai silpninančio automobilių reguliavimo nuostatas.
Tuo tarpu Europos Sąjungos aplinkos ministrų tarybos sprendimui didelę įtaką turi Vokietija, o tiksliau – Vokietijos automobilių gamintojai, nenorintys mokėti papildomų mokesčių už CO2 išmetimą.
