ES šalyse žūties atvejų eismo įvykiuose vidurkis – 55 žmonės vienam milijonui gyventojų (Lietuvoje pernai – 100). Galima palyginti – Danijoje šis rodiklis siekė 32 žmones, Didžiojoje Britanijoje – 28, kaimyninėje Latvijoje – 86.
Ekonominiu požiūriu keliasdešimties tūkstančių žmonių žūtis keliuose ES kasmet atsieina apie 130 milijardų eurų. Siekiama iki 2020-ųjų žūties atvejus per eismo įvykius sumažinti per pusę (palyginti su 2010-aisiais).
Investicijos sumažėjo
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko teigimu, aukštą avaringumo lygį Lietuvoje iš dalies lemia ir kelių infrastruktūra.
„Daugelyje Vakarų Europos šalių kelių saugumo infrastruktūra labai išplėtota. Policijai iš esmės telieka gaudyti piktybiškai pavojingai vairuojančius asmenis, chuliganus.
Lietuvoje iš sovietmečio paveldėtai kelių infrastruktūrai atnaujinti ir ją pritaikyti didesniems transporto srautams prireiks daug daugiau laiko.
Dalį kelių reikia iš esmės pakeisti, išplėsti. Šis procesas yra ir lėtas, ir brangus“, – pripažino N.Abukauskas.
Juolab kad sunkmečiu keliams atnaujinti, prižiūrėti ir saugumui užtikrinti skirta mažiau lėšų nei anksčiau.
Lenkia neleistinose vietose
„Nesame piktavalių vairuotojų kraštas, bet dažnai keliuose elgiamasi neatsakingai ir neapdairiai. Žmonės paprasčiausiai važiuoja taip, kaip jiems atrodo gerai. Kartais jiems atrodo geriau važiuoti greičiau ir aplenkti ar leistis aplenkiamiems ten, kur negalima“, – pasakojo N.Abukauskas.
Daugiausia avarijų įvyksta ten, kur dideli mašinų srautai, pavyzdžiui, magistralėse, o kelio juostų yra tik po vieną į abi puses. Dažniausia nelaimių priežastis – lenkimas neleistinose vietose.
Lietuvoje yra keletas didesnio avaringumo valstybinės reikšmės kelių, pavyzdžiui, nuo Kauno iki Lenkijos sienos besitęsiantis 97 kilometrų „Via Baltica“ ruožas. Planuojama, kad jis turės keturias juostas, greitkelio statusą. Tačiau kol kas juostos tik dvi.
Per pastaruosius 3 metus A5 kelyje užregistruotas 81 eismo įvykis. Iš jų dėl priešpriešinio susidūrimo, neatsargaus ir pavojingo lenkimo įvyko 29.
Jų metu žuvo 14, sužeisti 43 žmonės. Apie 50 proc. eismo įvykių užregistruota A5 kelio atkarpose, kuriose draudžiama lenkti. Jos iš viso sudaro apie 25 kilometrus.
Galima mokytis iš švedų
LAKD duomenimis, 2008 metais Lietuvoje įdiegus greičio matuoklių sistemą, eismo įvykių skaičius šiuose kelio ruožuose, palyginti su 2007 metais, sumažėjo iki 5 kartų.
Vairuotojai žino, kad gali būti nufotografuoti ir nubausti už greičio viršijimą, todėl važiuoja atsakingiau.
Pasak inžinerinius sprendimus diegiančios bendrovės „Fima“ specialistų, eismo įvykių dar labiau sumažėtų, jei būtų galima stebėti ir analizuoti įvykių, objektų keliuose spektrą, realiu laiku perduoti operatoriams informaciją apie avariją ar galimą grėsmę.
Tokia protingų radarų sistema jau pradedama diegti Švedijoje. Stokholmo kelių direkcijos atliktos studijos parodė, kad ji gerokai sumažintų avaringumą.
„Tokią sistemą įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje. Ji fiksuotų avarijas ir pažeidimus, o pagrindinis vaidmuo tektų aukšto dažnio radarui, sujungtam su itin tikslia analizės programine įranga.
Sistema stebi visą eismą ir objektus konkrečiame kelio ruože, o fiksuojamą informaciją operatoriams perduoda realiu laiku. To ypač reikia strategiškai svarbiems kelio ruožams, tiltams ir tuneliams stebėti“, – sakė bendrovės „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.
Pasak jo, tokia sistema lengvai integruojama su eismo valdymo, vaizdo stebėjimo ir kitomis sistemomis, jai įdiegti ir prižiūrėti reikia palyginti nedidelių investicijų.
Itin jautrus radaras
Radaras montuojamas vidury norimo stebėti kelio ruožo ir analizuoja judėjimą į abi puses. Stebimos zonos galuose sumontuojamos vaizdo kameros, kurios realiu laiku fiksuoja ir įrašo įvykius, leidžia atpažinti jų dalyvius, transporto priemonės valstybinius numerius ir pan.
„Esant tiesioginiam matomumui aukšto dažnio radaras gali stebėti neįprastai didelį atstumą – registruoti ir atpažinti transporto priemones ir kitus kelyje esančius objektus daugiau nei kilometro atstumu.
Su vienu įrenginiu galima apžvelgti daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kelio ruožą.
Radaras sugeba atpažinti ir išskirti bet kokį objektą – ar tai būtų lėtai judantis, sustojęs automobilis, ar už kelių šimtų metrų esantis žmogus, ar į kelią išbėgęs žvėris, ar iš transporto priemonės išmestas daiktas“, – pasakojo R.Šlekys.
Protinga radarų sistema – efektyviai saugumą keliuose galinti padidinti priemonė. Jautrus radaras užfiksuoja, kaip konkreti transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir lenkia kitą.
„Tokiuose keliuose kaip „Via Baltica“, kur įvyksta didelė dalis avarijų ir žūsta žmonės būtent lenkiant ir išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, sistema būtų nepakeičiama prevencinė priemonė“, – sakė R.Šlekys.
Pasak jo, jei radarų sistema būtų naudojama ne tik fiksuoti, bet ir bausti neleistinose vietose lenkiančius vairuotojus, tai būtų visame pasaulyje unikalus jos pritaikymas.
Tinka dideliems mazgams
Naujasis radaras – geriausias būdas stebėti didelius kelių mazgus – tokius kaip Kaune prie IX forto ar prie Klaipėdos esantis Jakų žiedas.
„Atpažinęs eismo sutrikimą ar įvykį, radaras į jį automatiškai nukreiptų vaizdo kamerą, operatorius iš karto matytų situaciją. Sugedusiam automobiliui užtvėrus eismo liniją, operatorius padėtų greičiau pašalinti kliūtį.
Įvykus avarijai jis galėtų iškviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą, padėti reguliuoti eismo srautus, kad būtų išvengta spūsčių“, – sistemos privalumus vardijo „Fimos“ atstovas.
Toks radaras taip pat gali analizuoti transporto srautus, rinkti svarbius statistinius duomenis: kokiu intensyvumu ir greičiu vyksta judėjimas, kurie maršrutai populiariausi, kokių nusižengimų pasitaiko daugiausia.
R.Šlekys įsitikinęs, kad protinga elektroninė įranga padėtų užtikrinti didesnį saugumą, ypač kol kelių infrastruktūra nėra atnaujinta.
Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerijoje vykusiame Europos transporto saugaus eismo tarybos posėdyje LAKD informavo, kad magistralėje „Via Baltica“ planuojanti įdiegti automatinę pažeidimų kontrolės sistemą.
Paklaustas apie galimybę Lietuvos keliuose taikyti novatoriškų radarų sistemą, LAKD atstovas N.Abukauskas neslėpė, kad tokia įranga tikrai padėtų gerinti eismo saugumą, tačiau pabrėžė, kad reikia kompleksinio priemonių derinio.
„Vien protingos sistemos įdiegimas bėdų nepanaikins. Reikia saugios kelio aplinkos, eismo dalyviai turėtų būti pakankamai išprusę, baudžiami turėtų būti tik piktybiniai Kelių eismo taisyklių pažeidėjai.
Svarstoma apie panašios įrangos bandomųjų postų įrengimą. Tačiau pirmiausia ji veiktų kaip duomenų kaupimo ir analizės įrankis, nes kol kas Lietuvoje nėra įstatymų, kurie leistų bausti nusižengusius vairuotojus remiantis tokia įranga“, – sakė N.Abukauskas.
Radarų sistemos funkcijos:
pažeidimų fiksavimas;
didelių eismo srautų stebėjimas ir analizė realiu laiku;
automatinis eismo ir kitų įvykių, objektų kelyje fiksavimas.
Papildomos radarų sistemos galimybės
galimybė vienu metu stebėti daug kelio juostų įvairiomis kryptimis;
neriboto objektų skaičiaus fiksavimas dideliu atstumu;
galimybė stebėti eismo srautus blogomis oro sąlygomis ir visiškoje tamsoje, kai to neįmanoma padaryti su įprastomis kameromis;
visų įvykių įrašymo ir atkūrimo funkcija;
optimalus investicijų ir siekiamo rezultato santykis.
