„Kitos išeities nematome. Be abejo, magistralėse to nebus, tačiau krašto keliuose taip gali atsitikti. Dėl to iš anksto atsiprašau“, - Lietuvos pramonininkų konfederacijoje sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.
Jo teigimu, būtent krašto keliuose situacija dramatiškiausia, kur žvyrkeliuose nelikę net ir minimalios dangos. „Kai finansuojame europinius projektus, atimame iš rajoninių ir krašto kelių, - skaičiavo S.Skrinskas. - Švedai per dvejus metus kelių infrastruktūrai atnaujinti numatę skirti 59,2 mlrd. eurų. Gerai būtų mums pasvajoti“.
Apskritai visame Lietuvos kelių tinkle, kuris buvo sukurtas prieš 50 metų, beveik 67 proc. kelių yra be priekaištų: be duobių, su tinkamais kelkraščiais ir panašiai. Tačiau iki Europai priimtino lygio trūksta dar 13 procentų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus teigimu, juodžiausias laikotarpis Lietuvos keliams buvo 2009-ųjų pradžia, kai stipriai sumažintas finansavimas keliams. Anot S.Skrinsko, nukirptos investicijos iki šiol neatsigavusios ir siekia tik 2002-ųjų lygį. Skaičiuojama, kad Lietuvos keliai nuo krizės neteko po 920 mln. litų per metus.
„Pasakyti, kad šiandien išlaikome kelių infrastruktūrą ir tiesiame kažką labai naujo, negaliu. Palyginti su 2008-aisiais, kai finansavimas keliams siekė 1,8 mlrd. litų, šiandien jis sumenko iki mažiau nei milijardo. O mokslas yra paskaičiavęs, kad kelių infrastruktūrai atstatyti ar palaikyti kasmet reikia apie 1,7 mlrd. litų“, - Lietuvos pramonininkų konfederacijoje kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius, skaičiuoja, kad 17 tūkst. kilometrų kelių turinti Lenkija kelių priežiūrai pernai atriekė 30 mlrd. zlotų (24,6 mlrd. litų), o Lietuva, kur kelių – 21 tūkst. kilometrų, keliams per metus duoda 1,3-1,4 mlrd. litų.
