„Atsiprašau už netvarką“, - apžvalgą pertraukė garažo šeimininkas Benediktas Vanagas, nors aplinkui nebuvo matyti nei tepalo dėmių, nei purvo.
Senas, bet beveik naujas
Lenktynininkas čia kiekvieną dieną praleidžia po kelias valandas ir kartu su mechanikais tikrina kiekvieną mažiausią Dakaro raliui ruošiamo „OsCar“ detalę.
Antradienį B.Vanagas kartu su nauju šturmanu Andrėjumi Rudnickiu pristatė jau visiškai surinktą ir paruoštą lenktynėms automobilį, bet „OsCar“ paruošimas Dakarui nebuvo nei greitas, nei lengvas.
Dėmesio centre atsidūręs automobilis – tas pats, su kuriuo lietuvių komanda įveikė Dakaro ralį pernai. Tačiau naudotų dalių jame liko labai nedaug. Pasak B.Vanago, 80 proc. automobilio sudaro visiškai naujos dalys.
„Visos kėbulo detalės naujos, jis visas iš anglies pluošto. Naujas variklis, sankaba, pavarų dėžė, kardanai, reduktoriai. Pakeista visiškai viskas, kas buvo sugadinta.
Nuo praėjusių netų liko tik nenešantys ir neturintys tiesioginės funkcijos automobilio darbe daiktai, kaip, pavyzdžiui, vandens talpa“, - aiškino B.Vanagas.
Atsarga už dešimtis tūkstančių eurų
Pagrindines detales jis nusprendė keisti naujomis, net jei jos nebuvo sugedę. Brangiausia ir didžiausia pakeista dalis – variklis.
Nors su juo pernai B.Vanagas nuvažiavo tik 10 tūkst. kilometrų, o jo įprastas resursas siekia 200 tūkst. km., sportininkas vis tiek nusprendė artėjančiam Dakarui pirkti naują tokį patį variklį.
Beveik 3 tonas sveriantį „OsCar“ visureigį ir šį kartą varys 6,2 litrų darbo tūrio 8 cilindrų 350 AG, 530 Nm „General Motors“ variklis, dar naudojamas sportinėse „Corvette“. Pavarų dėžė bus 6 laipsnių sekvencinė su specialiu pavarų perjungimu nenaudojant sankabos.
Dar dvi tokias dėžes, kainuojančias po 30 tūkst. eurų, komanda vešis atsargai.
Pradėjo vasarą
„Dviejų diskų sankaba irgi atrodė beveik nauja, bet vis tiek dėjome naują. Negalim sau leisti rizikos. Jei vienoje vietoje padarai pusėtinai, tai rodo tam tikrą požiūrį, - tvirtino lenktynininkas. - „Jei 30 proc. automobilio surinktum atmestinai, techninės problemos garantuotos.“
Lenktyninį „OsCar“ trijų mechanikų komanda rinko keturis mėnesius. Vyrai dirbo ir savaitgaliais, ir vakarais. B.Vanago skaičiavimu, jie iš viso užtruko apie 2 tūkst. valandų.
Didžiausias blogis nenugalimas
Sportininkas svarstė, kad šįmet jo pasiruošimas Dakaro raliui nė kiek ne lengvesnis, nei pernai, kai Dakaro išbandymą įveikė pirmą kartą. „Pernai mes nežinojome, kur važiuojame, todėl buvo sunku. Šįmet žinome, todėl dar sunkiau“, - sakė jis.
Lenktynininkas patvirtino šįkart vykstantis į Pietų Ameriką turėdamas gerokai daugiau patirties, bet daugybė sunkumų ten neišvengiami nepaisant to, kiek patyręs sportininkas yra.
„Jei pasaulyje egzistuoja blogis, jis yra feš feš pavidalo“, - lakų dykumų smėlį prisiminė B.Vanagas.
Neįprasta įranga
Pietų Amerikoje vyksiančiam dykumų maratonui paruoštame „OsCar“ visureigyje jo komanda įmontavo ne vieną įrenginį, kuris įprastame lenktyniniame automobilyje neįsivaizduojamas.
Nors automobilio kėbulas juodos spalvos, visas karkasas ir mašinos vidus nudažytas baltai. „Baltą prižiūrėti sunkiausia, bet taip geriausiai matosi visokie įtrūkimai“, - paaiškino B.Vanagas.
Vairuotojo pusėje po stogo linija įtaisytas kastuvas. Rasti vietos jam buvo viena iš pirmiausių užduočių, nes kai kopose automobilis įkliūva į klampų smėlį, geriausiai padeda toks elementarus įrankis.
Dar vienas ginklas prieš klampų smėlį – hidrauliniai keltuvai, pritaisyti automobilio šone. „Kai nebegali išvažiuoti, tada pakeli automobilį, pakasi smėlio po ratais arba pakiši vėžes ir taip automobilis išvažiuoja“, - aiškino B.Vanagas ir pridūrė, kad Dakare daugiau ar mažiau klimpsta visi.
100 litrų automobiliui ir litras vairuotojui
Dėl tokio intensyvaus ritmo „OsCar“ buvo pagamintas specialus 550 litrų talpos degalų bakas. Pusė tonos benzino lengvai išsenka per vieną dieną, mat sportinis automobilis naudoja nuo 15 iki net 100 litrų degalų 100 kilometrų.
Daugiausia įvairių patobulinimų skirta įveikti didžiausiam sportininkų priešui po lakiojo smėlio feš feš – karščiui.
„Lauke būna apie 40-50 laipsnių karščio, o automobilyje temperatūra pakyla dar 20-30 laipsnių. Kondicionieriaus nėra, nors pernai „Mini“ jau turėjo jį. Taigi, įprasta temperatūra salone siekia 70 laipsnių karščio“, - sakė B.Vanagas.
Automobilyje įmontuoti net 6 radiatoriai, suslapstyti ne tik variklio skyriuje, bet ir sportininkams virš galvų.
Salone įtaisyti 6 termosai po pusantro litro talpos. „Jie ne arbatai – vežamės šaltą geriamą vandenį ir per greičio ruožą viską išgeriame“, - tvirtino B.Vanagas. Jis apskaičiavo, kad 100 km. lenktynininkas suvartoja apie litrą geriamo vandens.
Detales vešis ir kartu su drabužiais
Didesnė vandens talpa pritaisyta prie automobilio šono, bet ten vežamas vanduo neskirtas gėrimui. Jo reikia atsargai, o po greičio ruožų talpa pasitarnauja kaip čiaupas nusiprausti.
Nors tuomet, kai lankėmės garaže pas B.Vanagą, buvo likusi dar savaitė iki automobilio pristatymo visuomenei, sportininkas jau tada žinojo, kad ne visos dalys bus atvežtos laiku.
„Lėktuvais reiks bent 50 kg detalių vežti. Krovinių laukėme iš 20 skirtingų valstybių – Naujosios Zelandijos, JAV, Japonijos, Prancūzijos ir kitų, tikrai ne viskas spės atkeliauti“, - sakė jis.
