Miesto valdžia žada, kad kitų metų balandį bus pradėti iki lapkričio truksiantys K.Petrausko gatvės rekonstrukcijos darbai. Jų metu šios gatvės atkarpa nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento bus praplatinta iki 4 eismo juostų. Projekto, kuris iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, vertė sieks 7,4 mln. litų, rašo „Lietuvos rytas".
Meras Andrius Kupčinskas yra pareiškęs, kad prieš rekonstrukciją būtina apklausti K.Petrausko gatvėje dirbančius verslininkus ir išklausyti jų pageidavimus bei pasiūlymus, į kuriuos reikia atsižvelgti.
Vieni verslininkai baiminasi, kad remontuojant gatvę nukentės verslas, kiti nepatogumus ketina spręsti patys, treti turi racionalių pasiūlymų. Tačiau kauniečių nuomonės dėl K.Petrausko gatvės rekonstrukcijos iki šiol niekas neklausė.
Reikėtų skirti pinigų?
Rekonstrukcijos laukiančios gatvės atkarpoje įsikūręs notaras Vytenis Lideikis tvirtino, kad būsimi remonto darbai jam netrukdys.
„Į biurą galima patekti iš kitų aplinkinių gatvių. Atvykę žmonės ten randa kur pastatyti automobilius. Todėl dėl gatvės platinimo darbų klientų nesumažės. Tačiau jei kas paklaustų mano nuomonės, ko iš rekonstrukcijos tikisi vietiniai verslininkai, turėčiau ką pasiūlyti“, – teigė V.Lideikis.
Kaunietis pastebėjo, kad geriau būtų, jei iš pradžių būtų platinamos vienos krypties eismo juostos, po jų – kitos.
„Jei šią gatvės atkarpą kuriam laikui visai uždarys, smulkieji verslininkai tikrai patirs nuostolių“, – sakė kaunietis.
Teisininkas įsitikinęs, kad prieš vykdant tokius projektus miesto valdžia turėtų pasidomėti kitų šalių praktika.
„Manau, kad jei visam miestui reikalingų gatvių remonto metu nukenčia smulkieji verslininkai, jiems gali priklausyti kompensacijos. Darbai atliekami naudojant Europos Sąjungos lėšas. Todėl jų turi būti skirta ir nuostolių patiriantiems žmonėms. Įdomu, gal kitose šalyse toks mechanizmas veikia?“ – svarstė notaras.
Trūksta vietų automobiliams
Nedidelės įvairiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės darbuotoja Inga Gudonienė taip pat sakė, kad apie tai, kaip vyks rekonstrukcija ir ko ji tikisi, niekas nesidomėjo. Moteris mano, kad nuostolių rekonstrukcijos metu greičiausiai patirs.
„Nieko nepadarysi, teks pakentėti. Norėčiau, kad bent po rekonstrukcijos dirbti čia būtų patogiau. Pėsčiųjų šioje gatvėje nėra daug. Todėl ateityje šaligatviai galėtų būti siauresni. Svarbu, kad po rekonstrukcijos prie pastatų būtų įrengtos vietos automobiliams statyti“, – sakė moteris.
Panašiai kalbėjo ir vienos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai. Jie dejavo, kad prie jų pastato nėra kur automobiliams sustoti. Todėl klientai ir prekių tiekėjai mašinas palieka gatvėje ir trukdo eismui. Tačiau verslininkai taip pat sakė, kad su jais miesto atstovai nėra bendravę.
Permainų laukiančios gatvės atkarpoje įsikūręs ir didelis biurų pastatas. Jame patalpas nuomoja 10 įvairių firmų.
Vienos iš čia veikiančių bendrovių direktoriaus pavaduotojas Valdas Trinkūnas sakė, kad apie rekonstrukciją žino tiek, kiek informacijos rado spaudoje.
Patys statys stiklo sieną
Verslininkas labiausiai norėtų, kad darbai vyktų sparčiai ir būtų užbaigti kaip galima anksčiau. Kitas problemas bandys spręsti savo jėgomis.
„Eismas čia intensyvus. Jau dabar darbuotojai dėl iš gatvės sklindančio triukšmo sunkiai susikalba telefonu. Kadangi gatvė taps dar platesnė, ja važiuos daugiau automobilių, sugalvojome, kaip šią problemą spręsti“, – sakė verslininkas.
Pastato savininkai pirmame aukšte ketina įrengti papildomą stiklinę sieną, kuri pagerins garso izoliaciją. Tai verslininkams kainuos 10 tūkstančių litų.
Kauno miesto savivaldybės administratoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis sakė, kad apie rengiamus įvairių miesto gatvių ar tiltų rekonstrukcijų planus skelbiama spaudoje. Tai išgirdę verslininkai patys gali teikti savo pasiūlymus ir pastabas.
„Taip pat skatiname, kad darbus atliekantys rangovai bendrautų su verslininkais, atsakytų į jiems kylančius klausimus“, – teigė R.Skilandis.
Valdininkas taip pat sakė, kad kompensacijų dėl laikinai patiriamų nuostolių verslininkai tikėtis negali.
„Nėra tai numatančių teisės aktų. Verslininkai tik gali kreiptis į miesto tarybą. Jei įrodo, kad dėl miesto pertvarkos darbų patiria nuostolių, valdžia gali suteikti laikinų lengvatų, pavyzdžiui, tam tikram laikotarpiui sumažinti mokesčius“, – sakė administratoriaus pavaduotojas.
Nuomonės niekas niekada neklausė
Giedrius Romeika
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas
„Nors tenka dirbti su tarptautiniais projektais, faktų, kad verslininkams būtų kompensuojami laikinai patiriami nuostoliai, girdėti neteko.
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai kompensacijų ir nesitiki. Kur kas svarbiau, kad miesto valdžia norėtų ir stengtųsi su mumis bendradarbiauti.
Verslininkai pasirengę iškęsti laikinus nepatogumus, kurį laiką patirti nuostolių, jei žino, kad ateityje rekonstrukcija duos naudos – padidės žmonių srautai ir verslas seksis geriau.
Deja, miesto valdžia su smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais bei gyventojais nesitaria, jų nuomonės neklausia. Visų iki šiol mieste vykusių didelių rekonstrukcijų planai pristatomi paskutinę minutę, kai jų pakeisti jau negalima.“
