Automobilių be vairuotojų idėja teoriškai skamba visai viliojančiai, bet to užuomazga - įvairios vairuotojo klaidas taisančios sistemos - per dažnai paveda.
Neseniai didelė nelaimė nutiko per miesto visureigio „Mazda CX-5” bandymą Japonijoje. Pardavėjas ir mašiną pirkti svarstęs klientas išvažiavo pabandyti automobilio ir nusprendė išmėginti, kaip veikia automatinė stabdymo sistema „Smart City Brake“.
Sistemos bandymui atstovybėje netgi buvo specialus polimerinis barjeras, tačiau, „Bloomberg“ duomenimis, automobilis į jį trenkėsi nė kiek nesulėtėjęs. Nuo smūgio klientas pasitempė kaklą, o pardavėjui skilo rankos kaulas.
Tačiau „Mazda“ antrąją šv.Kalėdų dieną, praėjus daugiau nei mėnesiui po nelaimės, išleido pranešimą, kuriame tvirtina apgailestaujanti dėl nelaimės, bet neprisiima dėl to jokios atsakomybės. „Tyrimo rezultatai patvirtino, kad nebuvo jokio defekto ar klaidingo veikimo minėtame automobilyje“, - aiškino „Mazda“.
„Kalbant apie jokią saugumo funkciją, neįmanoma 100 proc. išvengti nelaimių. Tos techninės funkcijos ne visada lengvai suprantamos“, - pripažino tyrimų bendrovės „IHS Automotive“ automobilių dalių analitikas Hiroshi Ataka.
Šiais laikais automatinės stabdymo pagalbos montuojamos į praktiškai visų „premium“ segmento gamintojų automobilius ir kai kuriuos vidutinės klasės modelius.
„Audi“ savo smūgio išvengimo sistemą vadina „Pre-Sense“, „Mercedes-Benz“ - „Pre-Safe“, „Toyota“ - „Pre-Collision“, tačiau jų veikimo principas panašus.
Visų gamintojų apsaugos nuo avarijų sistemos įspėja vairuotoją apie pavojų, ekstremaliai stabdant padidina stabdymo jėgą, o stabdymo mieste („City Brake“) funkcija leidžia automatiškai sustabdyti automobilį, jei vairuotojas netyčia užsižiopsojo.
Ji paprastai veikia riedant iki 30 km/val. greičiu, bet automatiniais stabdžiais ne visuomet galima pasitikėti, net jei važiuojame itin prabangiu automobiliu.
Tuo teko įsitikinti ir vasarą vykusioje „Mercedes-Benz“ demonstracijoje. Vairavimo instruktorius pasiūlė išbandyti, kaip veikia automatinis stabdis. Įsitaisiau keleivio vietoje ir ėmėme riedėti link putplasčio barjero, pakabinto ant metalinio karkaso. Spidometras rodė 28 km/val, tačiau automobilis nė nemanė stoti.
Vairuotojas staigiai spustelėjo stabdį ir mašina spėjo sustoti per porą sprindžių iki barjero. Sutrikęs vyriškis tuomet tik šyptelėjo, kad visuomet koją gali pakišti paklaida ar koks kitas neatitikimas.
Iš antro karto eksperimentas pavyko ir automobilis sėkmingai sustojo pats.
Tačiau tokie atvejai tik patvirtina, kad žmogus prie vairo vis dar yra patikimesnis už technologijas, skirtas jo klaidoms taisyti, o pagalbos sistemos kol kas gali tik padėti vairuotojui, bet nenudirbti viso darbo už jį.
Juolab, kad įvykus nelaimei kaskart prireikia išsamaus tyrimo, po kurio gamintojas, kaip ir "Mazda", gali "nusiplauti rankas" pareiškęs, jog tai nebuvo automobilio problema.
Pabaigai galima prisiminti „Volvo“ fiasko, kai prieš sukviestus žurnalistus ir saugumo specialistus demonstruotas automobilis nė nestabtelėjęs rėžėsi į vilkiko galą. Po smūgio "Volvo" atstovai tik skėsčiojo rankomis - demonstracijai buvo atidžiai pasiruošta, bet automobilis dėl neaiškių priežasčių nesustojo.
Šio įvykio vaizdo įrašą žiūrėkite žemiau.
