Seniai žvyro nematę vieškeliai šiuo metu ne tik žliugsi lyg purvo košė. Kai kur keturračių ar sunkiasvorės biokuro gamintojų ar miškavežių technikos paliktos įspaudos kaimo kelius pavertė purvynų visureigiais įveikiamomis trasomis. Užtat seniūnijos sėdi be lito kišenėje. Norėdamos skolon gal ir užvežtų kokio žvyro ant didžiausių duobių. Bet dabar, kai šiluma skverbiasi gilyn į gruntą ir vanduo jį dar smarkiau iškiloja, tą daryti tiesiog beprasmiška.
Apskritai keliams tvarkyti pinigai seniūnijas pasiekia tik per savivaldybes. O pastarosioms lėšos kelių priežiūrai bus dalijamas balandį ar gegužę.
„Žvyrkeliai – klaikūs. Tokia žiema, kai naktimis šąla, o dieną šyla, juos sugadino – iškilojo dangą, atsivėrė duobės.
Kol kas nežinia, kaip bus su pinigais keliams sutvarkyti. Dabar jų neturime. Ir apskritai dar nieko neįmanoma padaryti. Pašalas eina, tad plaukiame ir viskas“, – išgirdęs klausimą apie kelių būklę Žemaitijos kaimuose, Plungės rajono Alsėdžių miestelio seniūnaitis Kazimieras Stanys žodžių kišenėje neieškojo.
Juk nusiirti iki namų Alsėdžių seniūnijos Ylių, Jurgaičių, Pelenių, Krapštikių ir kituose kaimuose gyvenantiems žmonėms nėra paprasta.
Miškininkai nepakišo kiaulės
„Keturračiai mums bėdų šiemet nekėlė. Nebuvo jų girdėti. Tačiau vietos žvyrkelius smarkiai buvo apgadinę miškovežiai. Laimei, su miško kirtėjais pavyko susitarti. Jie laiku, kol dar buvo pašalę, suskubo sutvarkyti kelius“, – sakė Molėtų rajono Balninkų seniūnė Virginija Pusvaškienė.
Jos teigimu, seniūnijoje yra žvyrkelių, kuriuos tvarko kelių priežiūros tarnyba – regiono kelininkai.
„Šiemet bent jau girdėjome pažadų, kad regioninių kelių prižiūrėtojai pakeis jų dangą.
Bet ir vietinės reikšmės keliai, kuriuos mums patiems reikia prižiūrėti, labai prasti. Vos ne vos pravažiuojami, – sakė V.Pusvaškienė. – Seniūnija pati pinigų jiems prižiūrėti neturi. Jų gauname iš kelių priežiūros fondo per savivaldybę. Kadangi šią žiemą nereikėjo valyti keliuose sniego, gal galėsime daugiau nusipirkt žvyro duobėms užlyginti“.
Biržų rajone – ne pyragai
Pasak Papilio seniūno Reno Čygo, sniego Šiaurės Lietuvoje šiemet nebūta nė krislo. Tad ir valyti nebuvo ko.
„Kelių būklė – labai bloga. Laukiame pavasario drebančia širdim. Juk ir gatvės , ir žvyrkeliai jau dabar sunkiai bepravažiuojami. Kas bus, kai įšalas išeis? Praėjusią žiemą sniegui nuo kelių išstumdyti sunaudojome 9000 litų. Tad lyg ir būtų logiška tikėtis, kad šią žiemą tokį pat kiekį pinigų sutaupėme. Viliamės, kad juos bus galima panaudoti žvyrkeliams. Jie – baisūs. Lietus lyja, danga slidi, ir dar įšalas eina“, – kalbėjo R.Čygas.
Papilio seniūnija keliams prižiūrėti pernai buvo gavusi 65 tūkst. litų. Tie pinigai byrėjo viskam – ir asfalto duobėms užlopyti, ir žvyrkeliams greideriuoti ar nužvyruoti.
„Tai – nedideli pinigai. Anksčiau, 2007 ar 2008 metais kelių priežiūrai mūsų seniūnija gaudavo apie 200 tūkst. litų. Tad ir žvyrkeliai visai kitaip atrodė.
Pinigų kiekvienai seniūnijai skiriama atsižvelgiant į joje esančių vietinės reikšmės kelių ilgį“, – sakė R.Čygas.
Dalybos vyks pavasarį
Pasak Biržų savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Brazdžionio, savivaldybes vietos keliams tvarkyti pinigai pasiekia iš kelių plėtros programos. Tos pačios lėšos naudojamos ir keliams gelbėti, kai būna prastos oro sąlygos.
„Pinigai savivaldybėms bus dalinami balandį ar gegužę. Tad tuomet ir paaiškės, kiek pinigų šiems metams kelių priežiūrai gausime.
Jei tenka valyti užpustytus kelius ar užpilti žvyru atsivėrusias duobes, dirbame skolon. Nes už darbą galėsime kelininkams atlyginti tik tuomet, kai atsiras įplaukų.
Kuo daugiau pinigų keliams prižiūrėti sunaudojama žiemą, tuo mažiau jų lieka vasaros darbams – nugreideriuoti, nužvyruoti. Kita vertus, kiek tų pinigų pastaruoju metu būtų bepaskirta, jų pakanka tik minimaliai priežiūrai. Nes žvyrkelių būklė apskritai yra apgailėtina“, – kalbėjo L.Brazdžionis.
