Dviratininkų ir valdžios santykius galima apibūdinti vienu žodžiu – nesusikalbėjimas. Geriausias to pavyzdys – naujas penkių kilometrų dviračių takas prie pietinio išorinio aplinkkelio. Bet juo naudojasi retas dviratininkas.
Nors jis baigtas tiesti praėjusių metų pabaigoje, dar vykstant darbams dviratininkai savivaldybę užvertė laiškais nurodydami, kas ten negerai, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Jo priedas „Sostinė“ pasidomėjo – gal klaidos ištaisytos, į dviratininkų prašymus atsižvelgta?
Paaiškėjo, kad nepadaryta beveik nieko.
Nors savivaldybė kurdama planus ir studijas išleido šimtus tūkstančių litų, vis dar sunku patikėti, kad iki 2020 metų dviračių tinklas turėtų būti išplėstas iki 219 kilometrų.
Tenka ropštis per atitvarą
Atrodo, kad dviračių takus Vilniuje įrenginėja tie, kurie dviračiais nevažinėja. Taip dar prieš dvejus metus svarstė dviratininkai, stebėdami, kaip vyksta pietinio išorinio aplinkkelio tiesimo darbai.
Žiūrėdami, kaip šalia kelio ryškėja naujo dviračių tako kontūrai, jie iš pat pradžių pastebėjo dvi problemas.
Naujasis takas Oslo gatvėje prasideda iš niekur. Dviračiu jį galima pasiekti tik judria gatve arba smėlėtu taku. Jei pasirenki asfaltą – teks su dviračiu persiropšti per atitvarą.
Į dviračių taką be kliūčių įvažiuoti įmanoma tik Oslo ir Dubliškių gatvių sankryžoje – gerą atkarpą pamynus Oslo gatve, kuri eina lygiagrečiai su dviračių taku.
Savivaldybė keletą metų žada nutiesti trūkstamą jungtį nuo Lazdynų iki Oslo gatvės, bet vis dūsauja – nėra pinigų.
O kol jų atsiras, akivaizdu, kad reikia visai nedaug – atitvare palikti tarpą, kad juo būtų galima dviračiu įvažiuoti į taką. Bet to nėra.
Kelia pastoja spaudos kioskas
Arčiau Gariūnų turgavietės dviratininkus pasitinka dvi juoką keliančios kliūtys.
Nors kelio ženklas nurodo, kad tai pėsčiųjų ir dviratininkų takas, jo viduryje stūkso spaudos kioskas. O už dvidešimties metrų stotelė ir paviljonas.
Pamatę autobuso laukiančius keleivius dviratininkai nori nenori turės nerti į Oslo gatvę, nes vietą ant tako užima laukimo paviljonas.
Vis dėlto kelininkams reikėtų kartą tarti „ačiū“. Prieš pakylant į Gariūnų kalną dviračių tako viduryje anksčiau jie buvo įmontavę apšvietimo stulpą.
Užteko kelių skundų savivaldybei, kad jis būtų patrauktas į šalikelę.
Žibintai degė visą žiemą
Toliau – vėl bėdos. Nors dviračių takas pažymėtas visai neseniai, daug kur dažai jau spėjo nusilupti.
Keista – juk taku beveik niekas nesinaudoja.
Dviratininkai tai savivaldybei pranešė jau pernai, bet ir po pusmečio niekas nepasikeitė.
Kirtimų gatvėje prie dviračių tako įrengtas apšvietimas. Puikuma! Tačiau kam reikėjo žibintus deginti visą žiemą? Nebent dėl kiškių.
Toliau – sudėtingos konstrukcijos viadukas dviratininkams, puikiausias takas driekiasi per pramoninį rajoną šalia vilkikų ir angarų.
Dviračių takas šalia 218 mln. litų kainavusio pietinio išorinio aplinkkelio baigiasi taip, kaip ir prasideda. Jis niekur neveda.
Belieka apsisukti – negi nardysi tarp sunkvežimių, skubančių į Minsko plentą?
Bejėgis ir mero patarėjas
„Arba sostinės savivaldybė nenori spręsti dviratininkų problemų, arba valdžiai jos atrodo antraeilės“, – atsiduso mero patarėjas Eduardas Kriščiūnas.
Nors prisiekęs dviratininkas sostinės vadovams pats vardijo, ką reikėtų ištaisyti nutiesus dviračių taką šalia naujo aplinkkelio, jo žodžiai atsimušė it žirniai į sieną.
Mero patarėjas svarstė, jog trūkumai neištaisyti galbūt dėl to, kad projektas jau įgyvendintas ir jo keisti nevalia.
E.Kriščiūno nuomone, viena didžiausių Vilniaus bėdų, kad nėra specialistų, mokančių projektuoti dviračių takus.
Jeigu projektuoja taką be kliūčių – dar nieko, bet kai atsiduria ties sankryža – bėda.
Kad sostinėje trūksta dviračių takų jungčių, seniai visiems žinoma. „Projektuojama sklypais. Nors taką reikėtų tiesti toliau, projektuotojai nusiplauna rankas – tai ne šio projekto reikalas“, – apgailestavo mero patarėjas.
Kada ištrauks iš sandėlių?
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Lino Vainiaus nuomone, Vilnius seniai nieko nedaro, kad dviratininkai keliautų patogiau. Nutiesti keli takai, kai kur jie pažymėti ant šaligatvių – ir viskas.
L.Vainius gyrė įsibėgėjantį oranžinių dviračių projektą, tačiau sąlygos važiuoti mieste dviračiu negerėja.
Statistikos departamento duomenimis, kas antras namų ūkis turi bent vieną dviratį. Tad Vilniuje nenaudojamų, sandėliuose dūlančių dviračių gali būti dešimtys tūkstančių.
Laukia milijonų iš Europos
Valdžia apie 470 tūkst. litų kainavusį specialųjį dviračių takų planą kalba jau dvejus metus. Jis parengtas.
Nors dviračių sezonas jau prasidėjo, jis iki šiol nepatvirtintas tarybos.
Tačiau savivaldybė giriasi – iki 2020 metų turėsime 219 kilometrų dviračių tinklą. O per antrąjį šio plano įgyvendinimo etapą iki 2027-ųjų mieste turėtų atsirasti 420 kilometrų dviračių takų.
Būtų įrengtos šešios pagrindinės trasos, tarp jų – „EuroVelo 11“, Naujininkai–Jeruzalė, Pilaitė–Senamiestis, Pašilaičiai–Vilkpėdė, Šeškinė–Saulėtekis ir Fabijoniškės–Žvėrynas.
Planui įgyvendinti prireiktų per 218 mln. litų, iš jų 30 mln. litų tektų esamam tinklui rekonstruoti.
Pinigų valdžia tikisi gauti iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos regioninės plėtros fondo.
Būtent šio fondo viena veiklos sričių ir yra dviračių takų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra.
Pradžia – greitai
Pirmieji oranžiniai projekto „Cyclocity“ dviračiai į gatves išriedės jau balandžio 1-ąją. Iki gegužės vidurio bus įrengta 12 papildomų dviračių savitarnos terminalų ir iš viso jų bus net 36.
Šiemet plėstis planuojama į Antakalnio pusę iki Olandų žiedo, dviračiais bus galima pasiekti ir Kalnų parką, „Žalgirio“ stadioną, Lietuvos edukologijos universitetą, Saltoniškių ir T.Narbuto gatves, Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą, kitas gausiai lankomas vietas.
Kaip ir pernai, pirmosios 30 dviračių naudojimo minučių yra nemokamos.
