Tik 45 proc. automobilių vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Pigesnius baltarusiškus degalus naudoja apie 16 proc. atsakusiųjų. Vilkikų vairuotojų siūlomą dyzeliną renkasi beveik 12 proc. apklausos dalyvių.
Beveik ketvirtadalis vairuotojų teigė ieškantys kitų alternatyvų degalams įsigyti nelegaliai, kaip paaiškėjo iš kovo mėnesį autoplius.lt atliktos apklausos.
Skelbimų portalo plėtros vadovas Viktoras Daukšas pastebi, kad degalų pirkimo situacija per metus pasikeitė oficialių tiekėjų nenaudai.
„Prieš metus atlikta apklausa parodė, jog nelegaliai degalus pirko 46 proc. vairuotojų. Per 2013-uosius nelegaliai degalus perkančių vairuotojų padaugėjo 9 proc. punktais“, – sako jis.
Specialisto teigimu, priežastis, kodėl lietuviai rečiau užsuka į degalines, yra ta, jog pirkdami nelegalius degalus jie sutaupo.
„Litras dyzelino šiandien kainuoja nuo 4,14 iki 4,44 lito, o nelegaliai parduodamas dažnai būna iki lito pigesnis. Vadinasi, pirkdamas nelegalius degalus vairuotojas gali sutaupyti apie penktadalį kurui išleidžiamų lėšų“, – tvirtino V.Daukšas.
Šiuo metu daugiau nei 28 proc. vairuotojų degalams išleidžia nuo 200 iki 300 litų per mėnesį. 32 proc. apklaustųjų atsakė, jog jų išlaidos degalams per mėnesį siekia iki 500 litų. Daugiau nei 500 litų per mėnesį degalams išleidžia apie 17 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų.
V.Daukšo manymu, prie nelegalios degalų prekybos labiausiai prisidėjo 2013 m. pradžioje padidintas akcizo mokestis. „Padidinus mokestį buvo surinkta 1 proc. mažiau mokesčių nei 2012 metais. Akcizo didinimas nepasiteisino ir tik padidino nelegalią prekybą degalais“, – teigia V.Daukšas.
Apklausa parodė, jog būtent dėl padidinto akcizo mokesčio beveik 32 proc. vairuotojų buvo priversti ieškoti pigesnių, bet nelegalių alternatyvų degalams įsigyti.
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ką jie darytų, jei degalų kaina šalyje šokteltų iki 6 litų už litrą. Beveik 15 proc. apklausos dalyvių transporto priemonę keistų į ekonomiškesnį, mažiau sąnaudų reikalaujantį automobilį. Beveik tiek pat atsakiusiųjų mažintų važiavimų automobiliu skaičių ir rinktųsi alternatyvias transporto priemones. Atsisakyti automobilio ryžtųsi tik 4 proc. respondentų.
Didžiausia dalis, net 47 proc., vairuotojų atsakė, jog žvalgytųsį pigesnių degalų kaimyninėse šalyse. Tačiau V.Daukšas atkreipia dėmesį, kad pigūs kaimyninės šalies degalai nėra išsigelbėjimas, ypač pirkti iš vilkikų vairuotojų. Jo teigimu, neretai tokie degalai buvo gabenti prastoje, nešvarioje taroje ir gali daryti žalą automobilio varikliui, kurio remontas gali brangiai atsieiti.
