Kas bus, kai draudikai imsis spręsti automobilių likimą?

Nuo liepos įsigalios naujovė, iš esmės pakeisianti Lietuvos kelių veidą. Jei po avarijos draudimo įmonė nustatys, kad remontuoti automobilį ekonomiškai netikslinga, tokia transporto priemonė niekada nebegalės grįžti į gatves.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 19, 2014, 2:50 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:59 PM

Tai turėtų apsaugoti kelius nuo visiškų duženų ir iš trijų automobilių sulipdytų „frankenšteinų“. Tačiau net puikiai prižiūrėtų automobilių šeimininkai gali netekti savo mašinų, jei jos bus stipriai subraižytos ar apgadintos vandalų.

Viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ vadovas Tauras Mičiuda paaiškino, kas laukia vairuotojų, kai liepą įsigalios priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai.

Kaina prasilenkia su verte

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai puiki priemonė „atsijoti“ jau visiškai eksploatacijai nebetinkamus automobilius nuo tik truputį daužtų.

Tačiau toks ekonominis kriterijus – ne visada yra teisingas. Nepamirškime, jog vidutinis automobilių amžius Lietuvoje yra 14-16 metų.

Tokiam automobiliui, po avarijos pakeisti sudaužyti galiniai žibintai, sulaužytas bamperis, suremontuotos ir perdažytos aplankstytos automobilio galinės dalies skardos – didelės įtakos saugumui kelyje neturės, tačiau pagal naują tvarką, automobilis privalės būti išregistruojamas be teisės sugrįžti į viešąjį eismą.

Štai pavyzdžiui, šią savaitę mūsų įstaigai teko skaičiuoti 1999 metų laidos „Renault Scenic“ patirtos žalos dydį. Automobilio kaina rinkoje – 2,9 tūkst. litų. Eismo įvykio metu buvo perbrauktas šonas nuo galo iki priekio. Tik perbrauktas, saugumo elementai konstrukcijoje – nepažeisti.

Vadinasi, keičiamų detalių nėra, tik remontuojamos. Dvejos durelės, du sparnai ir priekinis bei galinis bamperiai. Visų šešių detalių remonto kaina sudarė 2,2 tūkst. litų, kas yra 76 proc. automobilio rinkos vertės. Kaip manote, kiek nebrangių automobilių kasdien patiria finansiškai skaudžias avarijas?

Kaip vyksta žalos skaičiavimas?

Mūsų jau minėtame įstatyme yra pateikta nuoroda į Eismo įvykio metu padarytos žalos pagal privalomąjį draudimą nustatymo taisykles - „būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos).

Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus”.

Taisyklėse nurodytos „būtinos remonto išlaidos“ dabar įgaus žymiai svarbesnę reikšmę, nes nuo jų dydžio priklausys, ar galėsite toliau važinėti savo automobiliu (kad ir senu, bet prižiūrėtu) po to, kai koks neatidus eismo dalyvis, užsisvajojęs įvažiuos į jūsų automobilio galą arba neapskaičiavęs atstumo perbrauks automobilio šoną.

Jeigu jūs nukentėjęs, nekaltas – kaltininko draudimo kompanija privalo jums nustatyti žalos dydį, skaičiuodami būtinas remonto išlaidas.

Draudimo specialistui, vertinančiajam sudaužyto automobilio žalą, reikia nuspręsti, ar sudaužyto automobilio dalis keičiama, ar remontuojama. Tokį sprendimą vertintojas turi pagrįsti objektyviais kriterijais ir žinodamas, kad vidutiniškai automobilį sudaro 20 tūkst. detalių, smūgio metu pažeidimai joms gali būti įvairiausi.

Tai nėra lengva užduotis, bet nuo liepos ji taps ypač atsakinga.

Naudotų detalių rinkos svarba išaugs

Jei draudimas pagrįstai nuspręs sugadintą dalį keisti, tuomet vėl susidurs su pasirinkimu, kuris lems būtinų išlaidų dydį: nauja, naudota ar trečiųjų šalių pagaminta dalis?

Nuolat besisukantys automobilių versle patvirtins, kad naudotų dalių rinkos pasiūla ribota, o tie, kas bandė kažkada ieškoti patys, tikrai sutiks, jog sugaišo daug laiko ir patyrė daug neigiamų emocijų, kol išnaršė sąvartynus, perskaitė ir skambino pagal dešimtis skelbimų, o rezultatas ne visada buvo pasiektas.

Retesnių arba išskirtinės komplektacijos automobilių savininkams, dėvėtos detalės radimas – seniai palaidota viltis. Naudotų dalių rinka nėra nei sutvarkyta, nei patogi, o kartais ir neaiškaus legalumo bei rizikinga, todėl, neretai žala skaičiuojama naujomis detalėmis, nuo jų vertės atimant nusidėvėjimą.

Tačiau naujos detalės žymiai brangesnės palyginti su naudotomis, netgi atėmus nusidėvėjimą.

Nusidėvėjimo minusavimas reiškia, kad nukentėjusiajam draudimo kompanija neatlygins pilnos sumos, įsigyjant naują detalę ir reikės pačiam susimokėti iš savo kišenės draudimo atimtą nusidėvėjimo dalį.

Tas pats galioja, jei automobilis tvarkomas draudimo rekomenduotame autoservise. Jei autoserviso vadybininkas rado arba tinkamai suremontavo sudaužytą detalę, jums pasisekė, jei ne – už naują teks primokėti nusidėvėjimo sumą.

Apibendrinus galima teigti, kad jei auto įvykio metu sudaužytas jūsų automobilio detales draudimas pripažins kaip neremontuojamas (neremontuojamos dalys yra stiklai, žibintai, suskilęs plastikas, smarkiai sulamdytas metalas), jei ir naudotų pastarųjų detalių nebus pasiūloje, tuomet naujomis detalėmis įvertinta suma smarkiai kilstelės nuostolį iki tos 75 proc. ribos.

Darbų ir saugojimo kaina - „iš lubų“?

Tačiau, dalys dar nėra viskas, iš ko susideda nuostolis. Nors darbo valandų skaičius tam tikriems darbams yra pakankamai reglamentuotas, skaičiuojamas kompiuterinėmis programomis, tačiau pati kaina yra palyginti neapibrėžta ir liberali, gali svyruoti nuo 55 lt/val iki 85 lt/val.

Draudikui be pakankamo pagrindo parinkus didesnę įkainio sumą, nuostolis vėlgi gali padidėti. Tai visiškai suprantama, nes servisų darbų kokybė, meistrų kvalifikacija, dirbtuvių vieta mieste atsispindi naudojamame įkainyje.

Transportavimo, saugojimo ir techninės ekspertizės išlaidos taip pat gali būti įtrauktos į bendrą žalos sumą.

Pavyzdžiui, jei po įvykio neužsidaro durelės, todėl baiminatės transporto priemonę palikti daugiabučio namo kieme ar iškilus ginčui su draudiku panorėsite užsakyti techninę ekspertizę, tai visa tai bus įsiskaičiuota į būtinas remonto išlaidas, kurių dydis lems, ar galėsite toliau naudotis savo automobiliu, ar ne.

Kas jei žalos vertė yra lygi arba viršija 75 proc. rinkos vertės?

Tuomet žalos atlyginimas skaičiuojamas taip: iš automobilio rinkos vertės atimama jo likutinė vertė ir skirtumas išmokamas savininkui.

Tarkime, jei automobilio kaina buvo 8 tūkst. litų, o po avarijos draudimas nustato, jog jį pardavus bus gauta 2 tūkst. litų, tuomet išmoka už žalą lygi 6 tūkst. litų ir automobilis paliekamas jums.

Pagal seną tvarką pasirinkimas, ką daryti su ekonomiškai netikslingu remontuoti automobiliu paliekamas savininkui: remontuoti ir toliau važinėtis, parduoti suremontuotą, priduoti į sąvartyną, parduoti detalėmis ir pan.

Tokia pasirinkimo galimybė gelbėdavo, jei kartais nepavyktų parduoti automobilio liekanų už kainą, kurią nustatė draudimas. Tačiau nuo šių metų liepos tokia transporto priemonė eisme dalyvauti nebegalės ir jos vertė bus tokia, kiek už ją galės mokėti sąvartynai arba naudotų detalių prekyba besiverčiantys asmenys.

Jei draudimo kaina bus nustatyta tokia, už kurią kelios įmonės nenupirks automobilio, tuomet atsiranda problema, ką daryti su sudaužytu ir įstatymiškai eksploatacijai nebetinkamu naudoti automobiliu?

Draudimo kompanija neprivalo jo pasiimti arba nupirkti už kainą, kurią pati nustatė. Tikėtina, kad padidėjus neberemontuojamų automobilių pasiūlai, jų kaina kris, o tai palies ir draudimo išmokas: jei sudaužyto, neremontuojamo automobilio vertė sumažėjusi, tuomet iš rinkos vertės ją atėmus padidėja išmoka.

Tačiau per daug džiūgauti nėra ko, mat padidėjus išmokoms, draudikai kelia draudimo ir įmokų kainas.

Rinkos vertė - „popierinė“

Kitas, ne ką mažiau svarbus aspektas - automobilio rinkos vertė. Nustatant rinkos vertę, paprastai individualūs faktoriai, kaip automobilio eksploatavimo rėžimas, jo priežiūra, istorija ir pan. neturi didelės įtakos.

Jūsų kruopščiai prižiūrėtas ir puoselėtas automobilis atsiduria vienoje eilėje su visais kitais automobiliais iš skelbimų portalų ir taip nustatoma jo rinkos vertė.

Nustatyta automobilio rinkos vertė negarantuoja, kad sudėjus už autoįvykio metu neremontuojamai sudaužytą automobilį gautą išmoką ir jo liekanų kainą, pakaks nusipirkti lygiai tokį patį kitą.

Todėl draudimo kompanija, šiuo atveju turėdama teisę jūsų automobilio niekada daugiau nebeišleisti į eismą, įgauna tvirtą argumentą derybose su Jumis dėl patirtos žalos nuostolio dydžio.

Kas garantuos, kad draudimo specialistai šia jiems suteikta teise nepiktnaudžiaus derybose?

Iš Lietuvos banko statistikos: 2013 metais buvo sudarytos 2 679 742 vnt. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Išmokų atlikta šiam segmentui – 79 785 vnt., išmokėta 271 308 960 litų. Vidutinė vienos išmokos ir įvykio žalos suma – 3400 litų.

Automobilio rinkos vertė, kuomet jis nebus nurašomas įvykus pastarajai vidutinės vertės žalai – 4533 litai.

Vidutinis automobilio Lietuvoje amžius – 14-16 metų.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.