Už gautus pinigus tokio pat automobilio nusipirkti nepavyks, o turimo remontuoti nebegalima – remiantis vien draudimo bendrovės išvadomis jis išregistruojamas be teisės grįžti į Lietuvos eismą net jei apgadinimai buvo tik išdaužti žibintai ir nubraukti dažai.
Iš pažiūros visai neblogą automobilį belieka parduoti dalimis arba metalo laužo supirkėjams.
Nenori būti budeliais
Siūlymas išbraukti nuo liepos 1 dienos įsigaliojusią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatą, numatančią, kad apgadintus automobilius ar motociklus Lietuvoje galima privalomai išregistruoti remiantis vien draudikų išvadomis jau sulaukė palaikymo Seime, bet ją absurdiška vadina ir patys draudikai.
„Mes su tuo įstatymu nieko bendro neturime ir nenorime turėti. Mums jo nereikia“, - tvirtino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Jis pabrėžė, kad draudikai vertina tik finansinę avarijos pusę – ar automobilį po įvykio apsimoka remontuoti, ar ne. Tačiau draudikai nevertina to, ar automobilis tapo pavojingas eismo saugumui.
Išregistruoja ir už įbrėžimą
A.Romanovskis neslėpė, kad dažniausiai į keblią situaciją patenka senų automobilių vairuotojai, nes 3-4 tūkst. kainuojančiam modeliui vien kelių detalių perdažymo kaina viršija 75 proc. automobilio vertės. Toks automobilis pagal dabar galiojančius įstatymus išregistruojamas neatsižvelgiant į tai, kad subraižymai nedaro jokios įtakos eismo saugumui.
„Šio įstatymo pirminė paskirtis – didinti keliuose važinėjančių automobilių saugumą, tai yra, išvengti tokių atvejų, kai važinėja iš kelių automobilių sulipdytos transporto priemonės. Įstatymas turėjo eliminuoti ne senus, o nesaugius automobilius.
Tačiau pagal tai, koks įstatymas buvo priimtas, draudimo kompanija neturi nei teisės, nei prievolės tikrinti, ar automobilis po avarijos yra saugus, nes jos neatlieka jokių saugumo vertinimų ir negali pasakyti, ar automobilis liko saugus.
Vienintelis dalykas, ką daro draudikai – apskaičiuoja patirtą žalą, tai yra, įvertina finansiškai, kiek kainuoja atstatyti sugadintą turtą“, - tvirtino pašnekovas.
Saugumo netikrina
Pasak jo, dėl įstatymo draudimo bendrovės nepakeitė žalų skaičiavimo metodikos – viskas ir toliau skaičiuojama su specialiomis programomis, tik papildomai draudikams atsirado prievolė pranešti, kai remontas sudaro daugiau nei 75 proc. vertės.
„Ir viskas. Saugumo nevertiname, tik apskaičiuojame žalą, kaip ir anksčiau.
Todėl kategoriškai nesutinkame su jokia kritika dėl to įstatymo priėmimo, nes draudimo bendrovės iš viso niekaip neprisidėjo prie šio įstatymo atsiradimo - nei jo inicijavo, nei jam pritarė.
Valstybė ar atskiros interesų grupės pasinaudojo draudikų žalų reguliavimo informacija ir ją naudoja savo tikslams pasiekti, todėl būtų nesąžininga draudikais pridengti nesubalansuotus politinius sprendimus“, - sakė A.Romanovskis.
