Savaitgalį Kuršių nerijoje iškilmingai atidarytas rekonstruotas magistralinio kelio Smiltynė-Nida ruožas, nusidriekęs apie dešimt kilometrų. Anksčiau šia kelio atkarpa lengvaisiais automobiliais ir turistiniais autobusais į Nidą vykdavę žmonės kalendavo dantimis. Įveikę paskutinįjį asfalto lopais nusėtą kelio ruožą, keliautojai atsikvėpdavo tarsi būtų kirtę Dakaro ralio finišo liniją.
Rekonstravus dar sovietmečiu nutiestą apgailėtinos būklės kelio per Kuršių neriją ruožą, įrengta nauja asfaltbetonio dangos konstrukcija, pėsčiųjų takai, sutvarkytos nuovažos, autobusų stovėjimo aikštelės, pastatyti nauji keleivių paviljonai. Čia pirmą kartą Lietuvoje įrengti mediena apdailinti atitvarai ir užtvarai.
„Daug metų siekėmė, kad ši kelio atkarpa būtų atnaujinta. Neringos gyventojai ir svečiai dabar gali tik džiaugtis – kelias nuo Nidos iki Preilos sutvarkytas atsakingai, įvertinant Kuršių nerijos kaip išskirtinės, UNESCO į pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktos Lietuvos pajūrio teritorijos statusą bei svarbą - unikali gamta beveik nenukentėjo“, - per atidarymo iškilmes pažymėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Būtent šis Kuršių nerijos kelio ruožas daug metų garsėjo kaip vienas labiausiai apleistų Lietuvoje, pasižymintis dideliu avaringumu. Anksčiau juo riedantys automobiliai negalėdavo saugiau prasilenkti. Viskas buvo beviltiškai nudėvėta. Tiesiog pasibaisėtiną kelio atkarpą šalies ir užsienio turistų gausiai lankomoje teritorijoje po smarkesnių liūčių semdavo vanduo.
Kelią rekonstravę statybų įmonės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai džiaugėsi, kad pavyko rasti bendrą kalbą ne tik su Neringos savivaldybe, bet ir su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojais, kurie iš pradžių priešinosi projektuotojų sumanymui saugumo sumetimais platinti kelią po 1,5 metro abejose pusėse. Ypač tos vietose, kur jis priartėja prie Naglių kraštovaizdžio rezervato.
Pavyko susitarti ir su aplinkosaugininkais. Atsižvelgę į jų pastabas ir patarimus kelininkai pažadėjo šalikeles apželdinti ne bet kokiu, o tik Kuršių nerijai būdingų augalų mišiniu. Tada jos niekuo nesiskirs nuo unikalaus tik šiai Lietuvos pajūrio vietovei būdingo žaliojo rūbo. Išsaugota apie 200 medžių iš planuotų iškirsti 1300.
D.Jasaitis „Lemminkainen Lietuva“ kelininkams padėkojo ir už tai, kad jie padėjo gesinti pavasarį Smiltynę vėl nusiaubusį didžiulį gaisrą: „Jeigu jų nebūtų šalia, įsisiautėjusi ugnies lavina būtų nušlavusi dar didesnį Kuršių miškų plotą“.
Prieštaringų nuomonių pareikšta svarstant, kokiu greičiu rekonstruotu keliu gali riedėti automobiliai. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba siūlė per draustinį nusidriekusiame kelyje autotransporto greitį riboti iki 70 kilometrų, o kai kuriuose ruožuose – iki 50 kilometrų. Neringos savivaldybė mano, kad, taupant neringiškių ir svečių laiką, galima važiuoti ir greičiau.
Atidarymo iškilmėse dalyvavusiam susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui svarbiausia, kad šis kelias būtų saugus: „Galimybių tokiu keliu važiuoti greičiau yra, bet nereikia jo bandyti kaip lenktynių trasos“.
Projekto dalyviams perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, R.Sinkevičius garsinio pistoleto šūviu paskelbė varžybų startą - rekonstruotą kelio ruožą Nida-Preila išbandė ir bėgikai.
