Kvailas įstatymas nemažai kainuos ir pačiai „Regitrai“

Lietuvos gyventojams plūsta „Regitros" laiškai, kuriais pranešama, kad jų turimos transporto priemonės po 90 dienų bus išregistruotos.

Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Nov 6, 2014, 10:56 AM, atnaujinta Jan 22, 2018, 4:40 AM

Tokio laiško gavėju galite tapti, jei pasibaigęs jūsų automobilio techninės apžiūros galiojimo terminas arba laiku nepratęsėte jo draudimo. Šių laiškų išsiuntimas „Regitrai“ gali kainuoti kone 700 tūkst. litų, nes apie permainas informuoti elektroniniu paštu negalima.

Registravo ir kaimynų automobilius

„Šiuo metu išregistruotų transporto priemonių yra apie milijonas, bet tai nereiškia, kad buvo išsiųstas vienas milijonas laiškų“, – sakė  „Regitros“ Informacinių technologijų departamento direktorius Vytautas Jasiulevičius.

Pašnekovo teigimu, net ir tarp tų asmenų, kurie sulaukė laiškų, buvo net labai nustebusių, mat transporto priemonių, apie kurių automatinį išregistravimą buvo pranešta, jie seniai nebeturi: „Buvo sakiusių, kad automobilio jie iš viso neturėjo, bet vėliau paaiškėdavo, kad kažkada seniai kaimynas prašė registruoti automobilį savo vardu ar transporto priemonė parduota prieš dvidešimt metų.

Dėl tokių atvejų buvo daroma tam tikra atranka, kam tikslinga siųsti laiškus. Įmonės, kurios teikia techninės apžiūros paslaugas, savo duomenų bazėse turi paskutinių aštuonerių metų duomenis, tad sudarinėdami laiškų gavėjų sąrašą domėjomės, ar per aštuonerius metus bent kartą transporto priemonė buvo pristatyta techninei apžiūrai.“

Išsiuntė pusę milijono laiškų

Anot V.Jasiulevičiaus, analizuojant situaciją paaiškėjo, kad beveik 100 tūkst. transporto priemonių registruotos mirusių asmenų vardu, taip pat nemažai automobilių tariamai priklauso jau išregistruotoms įmonėms.

„Apie 40 tūkst. asmenų gyventojų registre yra deklaravę išvykimą iš šalies. Tad koks tikslas siųsti laiškus asmenims, kurių šalyje net nėra? Tiesa, apie 40 tūkst. asmenų yra deklaravę, kad neturi gyvenamosios vietos apskritai“, – kalbėjo Informacinių technologijų departamento direktorius ir pridūrė, kad popierinių laiškų iškeliavo apie 500 tūkst.

Į šį skaičių taip pat patenka laiškai, kuriais buvo pranešta ir apie priemonės leidimo dalyvauti eisme sustabdymą.

Laiškų siuntimo sąnaudos – paslaptis

Į klausimą, kiek lėšų pareikalavo popierinių laiškų siuntimas, pašnekovas atsakė: „Tai komercinė paslaptis, bet juk įsivaizduojate, kiek kainuoja laiško siuntimas, juo labiau kad jį reikia išspausdinti, įdėti į voką, siųsti, pristatyti, o kur dar programuotojų darbo sąnaudos.“

Šią komercinę paslaptį įminti padeda „Lietuvos paštas“, savo tinklalapyje pateikęs korespondencijos siuntimo kainų tarifus. Tad visai nesunku paskaičiuoti, jog vien laiškų siuntimas, kai vieno jų kaina yra 1 litas 35 centrai, atsiėjo apie 675 tūkst. litų.

Anot specialisto, ateityje veikiausiai vairuotojai įspėjimus iš  „Regitros“ gaus elektroniniu paštu, tačiau kol kas siųsti popierinius laiškus juos įpareigoja taisyklės.

Žiemą – nauja išregistravimų banga

Ne visos transporto priemonės naudojamos visus metus ir motociklų ar namelių ant ratų savininkai tik gūžčioja pečiais galvodami, kaip pasielgti, kad nenusižengtų naujai tvarkai, bet kartu ir neįsiveltų į nesibaigiantį įvairių formų pildymo maratoną.

Į klausimą, ar tiesa, kad prieš žiemą tikėtina dar viena automatinio transporto priemonių išregistravimo tvarka, pašnekovas atsakė: „Taip, tai tikrai palies tuos, kurie nesuskubs šio reikalo išspręsti. Tai ypač liečia draudimą. Daugeliui motociklininkų vėlai rudenį baigiasi sezonas ir civilinio draudimo galiojimas.

Vadinasi, nuo to momento, kai baigiasi draudimas, „įsijungia“ transporto priemonės leidimo dalyvauti eisme sustabdymo režimas. Asmuo neturėtų laukti, kol pasibaigs draudimas ar techninė apžiūra, o pats skaičiuoti, ar 90-ties dienų pakanka, kol vėl jam transporto priemonės prireiks.“

Anot pašnekovo, vairuotojai gali bet kada aktyvuoti ar stabdyti transporto priemonės draudimą ir vėl turėti teisę dalyvauti eisme. Dalis motociklų savininkų vis dar tikisi, kad Seimas vis dėlto ryšis dar papildyti naująją tvarką nutarimu, kad tik tam tikro sezono metu naudojamoms transporto priemonėms būtų galimybė minėtą 90-ties dienų laikotarpį pratęsti.

Padangų nėra, važiuoti negali, bet draudimą moki

Motociklininkų, kuriems būtų aktualūs tokie tvarkos pakeitimai, Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 tūkst. Asociacijos „Lietuvos motociklininkų klubas“ prezidentas Rimas Bružas komentuodamas, kaip motociklininkų bendruomenė sutiko šias naujoves, sakė: „Tai veikiausiai nesusipratimas, nes esama daug ne visai logiškų dalykų. Motociklas, kaip transporto priemonė, geriausiu atveju naudojamas šešis mėnesius, tad transporto priemonę drausti metams nėra prasmės".

Pašnekovo teigimu, ne ką mažiau nustebino ir patvirtintas įstatymas dėl žieminių padangų, kurių reikėtų motociklui: „Lietuvoje nėra net aprobuotų padangų motociklams, tad tokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai vienas kitą keistai perdengia – padangų nėra, važinėti negalima, bet draudimą mokėti reikia.“

R.Bružas pasakojo, kad asociacija ne kartą pati kreipėsi į valstybės institucijas tvirtindama, kad nori dalyvauti priimant sprendimus ir konsultacijose, bet į jos nuomonę neatsižvelgta.

Į klausimą, kaip ketina taikstytis su nauja tvarka, pašnekovas sakė: „Neturime jokios sprendimų laisvės, nes  įstatymas priimtas. Viskas, ką galime padaryti, tai tik kreiptis į Seimą ir spręsti šitą painiavą.“

Koks draudikų vaidmuo?

R.Bružo teigimu, kitos šalys seniai ir labai sėkmingai išsprendė tokias problemas – Vokietijoje motociklininkams suteikiami sezoniniai numeriai. „Pastaruoju metu tampa akivaizdu, kad vykdoma kampanija prieš motociklininkus. Jie vis priskiriami prie keistų nutarimų ir tvarkų. Man tai panašu į veiklos imitavimą nei į realų rūpestį“, – kalbėjo R.Bružas.

Asociacijos prezidento teigimu, draudikai šiuo metu siūlo labai panašias paslaugų metams ir pusmečiui kainas, kas trumpam ramina transporto priemonių savininkus, bet nėra garantijos, kad kitais metais ši kaina neišaugs.

„Juk yra žmonių, kuriems papildomas šimtas litų tikrai svarbu. Iš pradžių atrodė, kad čia kyšos draudikų ausys, bet vėliau jie taip pat pamatė, kad situacija tampa nevaldoma ir nelogiška, paskui ir įstatymų leidėjai neturėjo kur dingti. Šios situacijos galėjo nebūti, jei būtų laiku konsultuojamasi“, – kalbėjo R.Bružas ir pridūrė: „Jei norėta kiemus išvaduoti nuo automobilių griuvenų, tai nereikėjo painioti motociklų."

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.