Gal greičio mėgėjus sudrausmins mažamečiai, jeigu to padaryti nepavyksta policininkams?
Tokia mintis į galvą šovė 33 metų R.Filistovičiui ir jis, pasikvietęs pagalbininkų, P.Vileišio gatvėje įrengė neįprastus ženklus.
Juose – žaislinės transporto priemonės vairuotoja, primenanti apie jai priklausančią pirmenybę, smagi vaikų trijulė, laikanti keturias žodžio „Stop“ raides ir kviečianti mažinti greitį. Kol kas tokie ženklai – tik Antakalnyje esančioje P.Vileišio gatvėje, bet ateityje jų gali atsirasti ir kitose Vilniaus vietose.
P.Vileišio gatvė – jauki gyvenamoji zona su vaizdu į upę. Deja, auganti miesto gyvenimo sparta jau keletą metų kėsinasi į šią ramybę.
Mėgindami aplenkti transporto spūstis vairuotojai nedvejodami suka į P.Vileišio gatvę ir drąsiai spaudžia greičio paminą, visiškai nesusimąstydami, kad rieda gyvenamąja zona, kurioje leistinas greitis – tik 20 kilometrų per valandą.
– Visi įsidėmėjome miškininkų įrengtus ženklus „Neuždek!“ prie kelių į mišką. Ar iš ten sėmėtės idėjų kurdamas P.Vileišio gatvei skirtus ženklus? – paklausė R.Filistovičiaus „Sostinė“.
– Galima sakyti, kad kartu su Antakalnyje gyvenančiais kaimynais idėjų sėmėmės iš susidariusios situacijos.
P.Vileišio gatvėje yra įrengtas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“, kuris nurodo važiuoti ne didesniu kaip 20 kilometrų per valandą greičiu, taip pat netrukdyti, nekelti pavojaus pėstiesiems, prireikus sustoti.
Pėstiesiems leidžiama vaikščioti visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie be reikalo neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Taigi kartais toli ieškoti nereikia – pati problema sufleruoja jos sprendimo būdą.
Augau ir visą gyvenimą praleidau Antakalnyje, todėl manau, kad P.Vileišio gatvės situacija parodo viso rajono problemą. Apstatytas vadinamaisiais miegamaisiais rajonais Antakalnis, kaip ir kitos panašios Vilniaus vietos, kenčia nuo smarkiai išaugusio automobilių srauto, prie kurio, neinvestuojant daug lėšų, sunku prisitaikyti.
– Kodėl prireikė griebtis tokių netradicinių priemonių?
– Norėčiau priminti vairuotojams, kurie kartais neapskaičiuoja greičio, kad tokios gatvės kaip P.Vileišio nėra aplinkkelis ar magistralė, kad čia gyvena ir vaikus augina jaunos šeimos. Tai gyvenamoji zona.
Deja, ne visi tai supranta.
– Dėl pėsčiųjų ir vaikų saugumo P.Vileišio gatvėje kalbėjotės su savivaldybės ir Kelių policijos atstovais. Ką jie atsakydavo?
– Savivaldybėje rengiamas šios teritorijos sutvarkymo projektas, vientisai sujungiant šią vietą su Gedimino prospekte įrengtais dviračių takais.
Taip pat planuojama įrengti sveikatingumo zoną, kuri driektųsi visa Neries pakrante. Džiaugiamės šiuo projektu ir tikimės, kad jis sulauks finansavimo ir bus įgyvendintas.
Tačiau sprendimų, galbūt ir ne tokių kompleksinių, reikia jau šiandien.
– Kodėl taip nutiko, kad anaiptol ne priemiestyje esanti P.Vileišio gatvė iki šiol be šaligatvių?
– Tokių vietų Vilniuje ne viena. Mes nekaltiname savivaldybės, o ieškome būdų, kaip spręsti tokias problemas.
Vieną tokių priemonių – ženklus – ir pristatome. Jeigu siekiama didesnio saugumo, kodėl nepriminus čia važiuojantiems vilniečiams to, kad pirmiausia reikia laikytis Kelių eismo taisyklių ir neviršyti greičio?
Žinoma, visų tikrai nepavyks sudrausminti.
Dažnai atsitinka, kad vairuotojas, šioje gatvėje važiuojantis laikydamasis Kelių eismo taisyklių, susiduria su kitų vairuotojų spaudimu, nepasitenkinimu ir piktais veidais.
– Esate įsitikinęs, kad problema aktuali ne tik P.Vileišio gatvei – egzistuoja kompleksinė Antakalnio transporto problema. Gal jau reikėtų galvoti apie aplinkkelį, panašų į vakarinį?
– Antakalnis yra miegamasis rajonas. Vakarinio aplinkkelio tikslas – nukreipti tranzitinį eismą. Laimė – Antakalnio gatve nebilda didžiuliai vilkikai, todėl aplinkkelio čia tikrai nereikia.
Deja, su kiekvienu infrastruktūros objektu ne visada sprendžiama problema.
Antakalniui reikia daugiau dviračių takų ir patogių alternatyvių susisiekimo priemonių. Gal tada daugiau žmonių persės iš automobilių ir naudosis kitomis transporto priemonėmis.
Šiuo metu yra oranžinių dviračių nuomos punktas prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios. Gerai, kad šiais metais tinklas Antakalnyje turėtų dar prasiplėsti – atsiras dviračių punktai šalia Šilo tilto ir Saulėtekyje.
– Praėjusią vasarą P.Vileišio gatvėje buvo įvestas vienpusis eismas, dalis gatvės skirta dviratininkams. Kodėl ši priemonė nepasiteisino?
– Nepasiteisino dėl vairuotojų, kuriems ši priemonė nebuvo patogi. Dėl šios naujovės vairuotojams neliko galimybės aplenkti Antakalnio gatvės, kaip buvo pripratę. O dviratininkai nespėjo perprasti naujovės ir važiuoti paupiu.
Esu išvažinėjęs dviračiu Antakalnį. Kelionė link Saulėtekio paupiu tikrai puiki. Juk gamta čia tokia nuostabi.
Tikiu, kad sutvarkius šią teritoriją ji tikrai pritrauks daugiau dviratininkų ir taps vienu įdomiausių turizmo maršrutų, pradedant nuo įspūdingos Šv.Petro ir Povilo bažnyčios, ambasadų ir istorinių pastatų ir baigiant modernia architektūra jau Saulėtekyje.
– P.Vileišio gatvė yra Neries pakrantėje. Kodėl, jūsų manymu, Vilnius jos nepanaudoja poilsiui, turizmui?
– Manau, jog Vilniui reikia laiko, kad tos vietos būtų iš naujo atrastos ir panaudotos. O mums visiems reikia kantrybės sulaukti tų sprendimų.
Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus rajonų. O vilniečiai jau įsitikino, kad aktyvus bendruomenės darbas tikrai daug gali. Juk miestas yra gyvas organizmas, kurį turime auginti kartu.
