Važiuojantieji visuomeniniu transportu nesutaupo nieko. Bilietai važiuojant autobusais nepiginami, nors 50 proc. bilieto kainos sudaro išlaidos degalams.
Valdininkai kažkodėl neskuba rengti sprendimo projektų, kad bilieto kaina sumažėtų. Vis dėlto Šiaulių rajono politikai ruošiasi svarstyti siūlymą rajone autobusų bilietus Kuršėnuose ir priemiestyje atpiginti 10 proc.
Ruošiasi skaičiuoti
Sprendimo projektą parengęs tarybos narys Vidmantas Šulčius sako, kad bilieto kainos sumažinimas yra visiškai logiškas, mat Šiaulių rajono gyventojas už nuvažiuotą 1 km atstumą moka 36 ct, o kitų šalies rajonų gyventojai – vidutiniškai 25 ct.
Pernai gruodžio pabaigoje dokumentas dėl bilietų kainų buvo svarstomas rajono Taryboje, bet jis buvo skirtas tik kainoms iš litų perskaičiuoti į eurus.
Labiau kelti bilietų kainos rajono valdžia negali, tačiau kartą per metus kainą peržiūrėti rekomenduojama. „Jei bilieto kaina būtų mažesnė, keleivių būtų daugiau. Jie važiuotų autobusais, o ne pakeleivingomis mašinomis, nelegaliai atsiskaitydami vairuotojams, kaip yra dabar.
Gavus daugiau pajamų, maršrutai būtų tankinami ar autobusai kursuotų tais maršrutais, kur susisiekimas itin problematiškas“, – sakė pašnekovas.
V.Šulčius tvirtino pažįstantis Kairiuose gyvenančią moterį, kuri dirba viename Šiaulių prekybos centre. 22 val. baigusi darbą moteris nebeturi galimybės grįžti į Kairius, nes autobusai nebevažiuoja.
Rajono gyventoja priversta glaustis pas gimines Šiauliuose, o jos vaikai auga be mamos.
Nuskriausti jaučiasi ir Vijolių kaime gyvenantys rajono gyventojai. Šiaulių miesto savivaldybei panaikinus mikroautobusus, nuo Kuršėnkelio rajono gyventojams tenka pėsčiomis maknoti kelis kilometrus iki namų.
„Šviesos kaimo gatvėse išjungiamos 22 val. ir eina moterėlės patamsy, keikdamos valdžią ir šunis lodydamos“, – sakė pašnekovas.
Paveža kiti
Pats populiariausias maršrutas rajone – Šiauliai–Kuršėnai. Jį aptarnauja UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, privati bendrovė „Ridvija“, keleivius paveža ir būrys tolimojo susisiekimo vežėjų.
Bendrovės „Ridvija“ vadovas Vidmantas Šležas tvirtino, kad keleivių būtų daugiau, jei kainos būtų konkurencingos. Bilietas 22 km atstumo maršrutui Šiauliai–Kuršėnai kainuoja 1,16 euro (4 Lt) , o 20–ies km atstumo maršruto Šiauliai–Gruzdžiai bilieto kaina – 2,32 euro (8 Lt).
V.Šležas tikino, kad bilietas iki Gruzdžių atpigtų net 30 proc., jei Taryba nuo Šiaulių iki Kuršėnų ir nuo Šiaulių iki Gruzdžių nustatytų 1,45 euro (5 Lt) kainą.
Anot pašnekovo, tolimųjų reisų vežėjai keleivius į Gruzdžius, Radviliškį paveža
20–30 proc. pigiau, nes kainą gali reguliuoti patys. Šiaulių rajono vežėjams kainą nustato politikai. Tai reiškia, kad keleiviai mieliau pasirenka svetimų miestų vežėjus. Tokiu atveju ir „nuosavi“ vežėjai, ir rajono biudžetas netenka tūkstančių litų pajamų.
V.Šležas sakosi atlikęs eksperimentą. Netoli centrinio turgaus dvi valandas stebėjo, kiek žmonių vyksta į Kuršėnus pakeleivingomis mašinomis, nelegaliai kelis litus sumokėdami vairuotojams.
Suskaičiavo apie šimtą keleivių, o tai reiškia, kad rajono vežėjai per metus negavo apie 90 tūkst. pajamų. Atitinkamai pinigų nepateko ir į rajono Savivaldybės biudžetą.
„Mūsų autobusai tušti, o mes dėl to einame į Savivaldybę prašydami kompensacijų. Jei leistų kainą koreguoti, laimėtume visi, o dabar rajono žmonių pinigus atiduodame kitiems. Tai prasilenkia su logika“, – sakė V.Šležas.
Strategija dūla stalčiuje
Dar 2013–ųjų pabaigoje, kylant autobusų bilietų kainoms, rajono valdžia svarstė, ką daryti.
Tarybos nariai – agronomas, mokytojas, braškių augintojas – neturi tiek žinių, kad gebėtų priimti transporto sferos tobulinimo sprendimus, todėl buvo nuspręsta kreiptis į mokslininkus, kad jie išanalizuotų rajono transporto sistemą ir pateiktų pasiūlymus, kaip tobulinti UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ veiklą.
Apie 20 tūkst. Lt rajono valdžia atseikėjo mokslininkams, kurie parengė rajono „Viešojo transporto optimizavimo strategiją“. Bet ji dūla stalčiuose.
Strategijoje rašoma, kad didžiausios problemos kyla dėl UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, kuriai Savivaldybė skiria daugiausiai lėšų.
„Problemų su šiuo vežėju kyla tiek dėl jo neefektyvios veiklos, tiek dėl jo aptarnaujamo maršrutų tinklo. Nors šio vežėjo aptarnaujami maršrutai yra svarbūs mokinių pavėžėjimo paslaugai teikti, jie yra nerentabilūs atsižvelgiant į vežėjo paslaugų savikainą“, – teigiama mokslininkų pateiktame dokumente.
Strategijos rengėjai siūlo didinti įmonės veiklos efektyvumą, mažinant netiesiogines sąnaudas savikainoje, panaikinant gamybinę–remonto bazę ir perkant remonto paslaugas rinkoje arba teikiant gamybinės–remonto bazės paslaugas rinkai, taip gaunant papildomas pajamas ir mažinant įmonės veiklos nuostolius.
Siūloma pertvarkyti nerentabilius maršrutus Raudėnų kryptimi, planuojant juos iš Raudėnų ir taip mažinant „tuščią“ ridą. Taip pat siūloma nagrinėti kitų nuostolingų įmonės aptarnaujamų maršrutų perdavimo kitiems vežėjams galimybes.
„Tik tuo atveju, jei prieš tai įvardintos priemonės neturės ekonominio finansinio efekto, siūloma taikyti Kuršėnų autobusų parko likvidavimo ar reorganizavimo alternatyvą“, – rašo mokslininkai.
„Kažkas yra padaryta“
Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas sakė, kad bilietų kainos mažinimo klausimas bus svarstomas, bet kol kas nieko prognozuoti negalima, nes esą reikia atlikti detalius skaičiavimus.
„Vienintelis motyvas – mažėja degalų kaina, bet nustatyta kaina nėra tokia, kad padengtų sąnaudas. 1 mln. Lt sumokėjome didiesiems vežėjams už rajono maršruto aptarnavimą, tai rodo, kad bilietas neatperka sąnaudų“, – sakė jis.
O kada bus pradėta vadovautis rajono „Viešojo transporto optimizavimo strategijos“ rekomendacijomis? „Kažkas jau yra padaryta“, – sakė A.Baikauskas.
