Prasidėjus dviračių sezonui kauniečiai mielai naudojasi šia transporto priemone.
Kaunas pernai laimėjo Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą „Dviračių miestas 2014“. Specialistai pripažino, kad Kaune geriausiai iš 4 didžiųjų Lietuvos miestų vyksta dviračių takų plėtra ir propaguojama aplinkai draugiška transporto priemonė.
Tačiau užkietėję dviratininkai teigė, kad realybė šiek tiek kitokia – ypač prasti yra seniau įrengti dviračių takai. Naujesni taip pat prižiūrimi ne nuolat, važinėtis jais trukdo besimėtančios šiukšlės.
Tiesiant naujuosius takus padaryta ir klaidų, kurios neleidžia smagiai riedėti.
Kauno aplinkosaugininkai jau kuria naujų dviračių takų planus ir apgailestauja, kad senųjų priežiūrai lėšų kaip visuomet trūksta.
Svarbu nuolat prižiūrėti
Kaunietis verslininkas Darius Pekarskas – užkietėjęs dviratininkas. Jis su savo šeimos nariais pedalus mina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Per sezoną kaunietis nurieda apie 5 tūkstančius kilometrų, aktyviai dalyvauja dviratininkų mėgėjų varžybose ir sudarinėja maršrutus, kuriais naudojasi visi, norintys dviračiais apkeliauti Kauną. Kalbėdamas apie dviračių takų būklę vyras pirmiausia pabrėžė, kad pasigenda nuolatinės jų priežiūros.
„Takus reikia prižiūrėti ne tik vasarą. Ypač svarbu juos tvarkyti pavasarį ir nepamiršti tai daryti ir rudenį. Priežiūra turėtų būti nuolatinė“, – sakė kaunietis.
Jam keista, kad nuolat nevalomi ne tik atokiau miesto centro esantys dviračių takai.
„Miesto centre Nemuno krantinėje esantys takai nuolat prišiukšlinti.
Butelius, kitas šiukšles čia palieka žvejai ir vakarais besilinksminantis jaunimas. Takus reikėtų valyti dažniau“, – sakė dviračių aistruolis.
Važiuoti baisiu taku vengia
Kita problema, su kuria susiduria dviratininkai, – senieji takai. D.Pekarskas teigė, kad daugelis jų duobėti arba jų danga tokia sutrūkinėjusi ir nelygi, kad važiuoti jais kauniečiai vengia.
Daugybė miestiečių labai mėgsta pasivažinėti Panemunėje esančiais dviračių takais. Panemunės šile lėkti jais smagu. Tačiau pasiekus A.Smetonos alėją tenka stabtelėti.
Greta jos vienoje pusėje nutiestas šaligatvis pažymėtas kaip dviračių takas. Tačiau jo danga suskeldėjusi, duobėta.
Panemunėje sutikta kaunietė Irena Aukštakienė pasakojo, kad kasdien dviračiu apsuka kelis ratus Panemunės šile. Tačiau pasivažinėti greta A.Smetonos alėjos esančiu taku nesiryžta.
„Jei reikia ten važiuoti, dviratininkai rieda gatve. Tai pavojingiau, tačiau tako danga tokia apleista, kad geriau derintis prie automobilių eismo“, – sakė moteris.
Įveikti kalną – sudėtinga
Panašiai priversti elgtis ir išeičių ieškoti dviratininkai, kurie nori užkilti į Parodos gatvę ar ja nusileisti. Šioje vietoje dviratininkams vietos nenumatyta.
Netoliese dviračių takas nutiestas palei Vytauto kalno laiptus. Tačiau betono takai, kuriais galima kilti ar leistis dviratininkams, labai statūs. Net stumti dviratį šiose atkarpose sunku. O vežtis vaiką specialioje kėdėje – net pavojinga.
Kai kuriose atkarpose takas driekiasi šlaitu. Jis pažymėtas borteliais, tačiau šios atkarpos baisiai apleistos. Todėl dviratininkai susirado jiems patogesnį kelią – leidžiasi šlaitu kitoje laiptų pusėje.
„Tenka rinktis, ar važiuoti Parodos gatvės šaligatviu ir uostyti išmetamąsias automobilių dujas, ar vargti naudojantis dviračių taku Vytauto kalne, iš kurio likęs ne takas, o jo griaučiai“, – sakė dviratininkas mėgėjas dizaineris Arūnas Aleksandravičius.
Dviratininkai vieningai įsitikinę, kad takus reikia remontuoti arba nukabinti juos žyminčius ženklus, o ne apsimesti, kad turime daug takų.
Važiuoti trukdo bortai
Dviratininkai apsidžiaugė, kai prieš kelerius metus buvo nutiestas takas, vedantis nuo senamiesčio per Vilijampolę į Lampėdžius. Dviračių takas driekiasi Raudondvario plento šaligatviu.
Tačiau ten, kur plentą kerta kitos gatvės, nuolydžio bortai per aukšti ir per statūs. Tausodami dviračius kauniečiai priversti nutraukti kelionę, pervaryti dviratį per kliūtį ir vėl riedėti toliau.
„Jei važiuojame miesto dviračiais, šios kliūtys trukdo kiek mažiau. Tačiau jei dviračiai – sportiniai, kurių padangos siauresnės, tokios kliūtys trukdo“, – sakė D.Pekarskas.
Dviratininkai girdėjo valdininkų pažadus kliūtis panaikinti, tačiau to iki šiol nesulaukė.
Tvorą įrengė neapgalvotai
Pernai buvo nutiestas dviračių takas, kuriuo nuo Santakos galima nuvažiuoti iki Šilainių. Prie „auksinio" tualeto šalia Kauno pilies vingiuojantis takas aptvertas turėklais.
Dviratininkai patį taką, jo kokybę giria. Tačiau stebisi, kad tako tiesėjai nepasidomėjo specifiniais reikalavimais.
„Jei dviračio takai aptverti apsauginėmis tvoromis, jie nuo tako krašto turi būti atitraukti 40 – 50 centimetrų. Tada ir pakraščiu važiuojančiam dviratininkui tvora nekliudo. Taip mačiau darant įvairiose užsienio šalyse“, – sakė ten sutiktas dviratininkas Andrius Zabulėnas.
Tiesiant naują taką Kaune į tai neatsižvelgta.
Remontuos kelių takų atkarpas
Radeta Savickienė
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja
„Kaune yra 70 kilometrų dviračių takų. Šiemet jiems prižiūrėti – valyti, aplinkai tvarkyti iš biudžeto skirta beveik 87 tūkstančiai eurų. Už šiuos pinigus bus suremontuotas dviračių takas Vilijampolėje, Gervių gatvėje, prie Lampėdžių ežero plaukimo bazės.
Taip pat bus remontuojamos dviračių tako palei Jonavos gatvę atkarpos. Dar planuojama sutvarkyti Užnemunės gatvės taką Marvelėje. Ten tako viduryje buvo 2 kilometrų plyšys. Jis buvo paliktas dėl krovininių laivų prieplaukos statybos.
Anksčiau buvome žadėję, kad Raudondvario plente esančius per aukštus nuvažiavimo bortus žeminsime. Bet dabar planuojama paties plento rekonstrukcija. Todėl problema bus išspręsta tuo pat metu, kai vyks rekonstrukcija.
Apie problemas A.Smetonos alėjoje taip pat žinau. Bėda ta, kad ten augančių medžių šaknys ilgainiui išklaipo tako dangą. Todėl svarstome dvi šio dviračio tako problemos sprendimo galimybes.
Galima būtų dviratininkams leisti važiuoti gatve ir čia sumažinti automobilių greitį. Kita išeitis – tiesti taką Nemuno pakrante. Kalbant apie naujus takus, šiais metais vyksta parengiamieji jų tiesimo darbai. Jau gautas statybos leidimas tiesti dviračių taką, kuris jungs Žaliakalnį su Eigulių mikrorajonu, Kalniečių parku.
Rengiamas dviračio tako, sujungsiančio senamiestį su Aleksotu, techninis projektas. Abipusis takas drieksis iki pat Kauno miesto ribos. Kitas abipusis takas planuojamas nuo Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankryžos žemyn iki M.K.Čiurlionio tilto.
