– S.Brundza išreiškė pastebėjimą, kad spūsčių Vilniuje problemą galėtų panaikinti gatvė Neries krantinėje, kuri driektųsi nuo Valakampių tilto iki Vingio parko. Kaip vertinate tokią idėją?
– Bent jau iš pirmo žvilgsnio man tokia idėja yra nepriimtina. Dėl Neries krantinės turime kitų planų. Visuose miestuose žmonės mėgsta ateiti prie vandens, sostinėje – taip pat.
Krantinė galėtų tapti pėsčiųjų ir dviračių tranzito juosta, ko mes ir siekiame, ir ne tik iki Vingio parko, bet ir iki Karoliniškių, tolimesnės Lazdynų dalies.
Jeigu kalbėtume apie transporto juostą, tai būtų krantinės atėmimas iš kitomis transporto priemonėmis keliaujančių žmonių, be to, toks projektas pareikalautų nemažų investicijų. Aš matau kitus būdus, kaip gerinti eismo sąlygas ir važiavimą per miestą.
– Kokie jie būtų?
– Viskas elementaru, kiekvienu atveju reikia skaičiuoti, kiek įdėtas vienas euras duoda grąžos.
Pateiksiu vieną gerą ir vieną blogą pavyzdį. Blogasis – Goštauto g. viadukas, kuris kainavo 10 mln. eurų ir nieko neišsprendė. Atlikti skaičiavimai rodo, kad spūsčių prasme, kurios susidarė dėl vykdomų statybų, viadukas atsipirks per daugiau nei 40 metų. Vadinasi, neatsipirks.
Gerasis pavyzdys – prie autobusų parko Verkių g. įrengtas nedidelis žiedas, kuris išsprendė 20 metų ten buvusią spūsčių problemą. Visiškai mažas sprendimas padėjo pagerinti situaciją.
Kad išspręstume eismo srautų pralaidumo problemas, pirmiausia turime jas identifikuoti ir rasti priemonių, kurios išleidus kuo mažiau pinigų duotų geriausią rezultatą.
Toks projektas kaip Vakarinis aplinkkelis neabejotinai turi būti baigtas, dėl to miesto centre gerokai sumažės transporto ir tai pagerins situaciją.
– Kalbant apie centrą, vis atgimsta kalbos, kad reikėtų apmokestinti įvažiavimą, taip išvengiant ir spūsčių rytinio piko į centrą metu, o vakare – iš centro. Ar svarstote galimybę apmokestinti įvažiavimą į senamiestį?
– Centras ir senamiestis nėra tas pats. Jeigu kalbėtume apie centrinę miesto dalį, galiu pasakyti, kad nėra jokių planų apmokestinti įvažiavimą.
Norėtųsi, kad miesto centre būtų mažiau automobilių, neapsunkinant gyvenimo vairuotojams, bet labiau palengvinant gyvenimą viešojo transporto (VT) keleiviams, dviratininkams bei pėstiesiems.
VT kokybės kėlimas ir naujų keleivių pritraukimas yra pagrindinė kryptis, o ne miesto centro apmokestinimas.
Dėl senamiesčio reikėtų platesnės diskusijos. Daugelis žavisi kitų miestų siūlymais apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, bet reikėtų nepamiršti, kad Vilniaus senamiestis gana didelis. Sakykime, Talino senamiestis gali būti uždarytas, nes nuo vieno jo krašto iki kito lengva nueiti.
Visgi sprendimas uždrausti transporto eismą sostinės senamiestyje galėtų reikšti senamiesčio žūtį. Senamiestis turi būti draugiškesnis pėstiesiems, dviratininkams, reikėtų svarstyti ir didesnį viešojo transporto integravimą į jį.
– Paminėjote viešąjį transportą ir keleivių pritraukimą į jį. Kaip pasiekti, kad žmonės atsisakytų važiuoti automobiliu ir persėstų į VT?
– Pirmiausia reikia įvertinti, kokioje padėtyje mes esame. Daugybė viduriniosios klasės aktyviai gyvenančių vilniečių arba turi, arba nori turėti net ne vieną automobilį šeimoje.
Taip yra dėl kelių priežasčių: VT nėra labai patrauklus, nes daug kas ten įlipęs rauko nosį, o jeigu žmogus gali įsigyti palyginti gerą automobilį, tai nenori važiuoti VT.
Gyvenant šiek tiek atokiau nuo centrinių, magistralinių maršrutų, viešasis transportas važinėja nepakankamai dažnai. Su kokybe susijęs ir kitas dalykas – neretas vilnietis, kuris važiuoja iš kiek toliau, skundžiasi, kad bent kartą per savaitę ar kelis pavėluoja į darbą, nes VT vėluoja arba apskritai neatvyksta. Svarbiausia yra spręsti šias problemas.
– Kaip vertintumėte privačių vežėjų atėjimą? Ar savivaldybė turėtų savo rankose valdyti visą VT, kaip yra Taline arba Rygoje?
– Neketiname privatizuoti Viniaus VT, bet rengiame atskirus konkursus, kad galėtų ateiti ir konkuruoti kiti vežėjai su atitinkamos kokybės transporto priemonėmis.
Tai vienintelė priemonė pasitikrinti, ar VT veikia efektyviai. Jei taip, tai jis ir laimės pusę skelbiamų konkursų. Pavyzdžiui, Klaipėdoje pusę konkursų laimėjo savivaldybės valdoma įmonė.
Talinas pagarsėjo savo pavyzdžiu, kad buvo padarytas nemokamas važiavimas VT, ir tai turėjo vienintelį teigiamą aspektą miestui – atsirado daugiau nuolatinių gyventojų.
Todėl padidėjo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas ir bent kol kas skelbiama, kad Talino VT neveikia nuostolingai.
Na taip, šis aspektas yra, bet žiūrint giliau į transporto problemas, o ne ekonomikos ir biudžeto, tai transporto problemų toks sprendimas neišsprendė, nes keleivių srautas nepadidėjo.
Aš turiu ne vieną bičiulį, gyvenantį Taline, ir jie sakė, kad iki tol nelabai norėjo lipti į VT, o paskelbus jį nemokamu dar labiau nenorėjo. Nemokamas VT sutraukia tam tikrą gyventojų sluoksnį, kuris atbaido kitus gyventojus.
– Vilniaus savivaldybėje esančiame Saugaus eismo skyriuje dirba 6 specialistai, kurie rūpinasi eismo saugumu ir valdymu sostinėje. Ar tai pakankamas žmonių skaičius miestui, kuriame darbo dienomis važiuoja apie 700 000 žmonių?
– Tikrai nedrįstu komentuoti, ar per didelis, ar per mažas, svarbiausia, kad problemos būtų išspręstos.
Dabar kai kur pasigendu nuoseklumo ir aiškumo sprendžiant problemas ir, žinoma, tai susiję su investicijomis. Dažnai investuojama netikslingai.
Nenoriu kartotis, bet užtenka pažiūrėti į Goštauto g. viaduką, kai iš karto po atidarymo buvo pastatyti ženklai, draudžiantys sukti į Žvėryną, vėliau jau leidžiantys. Akivaizdu, kad nebuvo jokios aiškios koncepcijos, ko šiuo viaduku norima pasiekti.
