Kol 12 metų vyko kovos dėl išmokos, „Jaguar" tapo bevertis

„Vaikštome po teismus jau daugiau nei dešimtmetį“, – nelinksmai ištarė Kupiškio bendrovės „Lavisos agrogrupė“ direktorius Kazimieras Striganavičius, kartu su savo kolegomis kovojantis dėl 163 tūkst. litų (47,2 tūkst. eurų) draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo.

Kol vyko teisminiai ginčai dėl draudimo išmokos ir žalos atlyginimo, šis „Lavisos agrogrupės“ reprezentacijai įsigytas „Jaguar“ prarado savo vertę. Mašina jau daugelį metų dūla garaže.<br>„Lavisos agrogrupės“ nuotr.
Kol vyko teisminiai ginčai dėl draudimo išmokos ir žalos atlyginimo, šis „Lavisos agrogrupės“ reprezentacijai įsigytas „Jaguar“ prarado savo vertę. Mašina jau daugelį metų dūla garaže.<br>„Lavisos agrogrupės“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys

Apr 20, 2015, 4:15 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 8:42 AM

Vienas ilgiausių Lietuvoje civilinių teismo procesų gimė po avarijos, įvykusios 2003 metų lapkričio 3 dieną.

Rietavo apylinkės esančiame greitkelio ruože į kelio aptvarą trenkėsi 2002 metų laidos automobilis „Jaguar S-Type Luxury“, priklausantis „Lavisos grupei“.

Reprezentacijai už 154 tūkst.litų (44,7 tūkst. eurų) įsigyta prabangi mašina po avarijos liko dūlėti garaže.

Dėl nesibaigiančių ekspertizių ir teismų automobilis nebuvo remontuojamas, šiuo metu jis yra beveik bevertis. Jis nebuvo naudojamas jau 12 metų.

Iš viso buvo atliktos jau trys ekspertizės – dvi Lietuvoje ir viena užsienyje. Vienas teismo procesas truko devynerius metus, kitas vyksta iki šiol.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teisme vyko eilinis teismo posėdis. Byla juda link pabaigos – sprendimą planuojama skelbti gegužę.

Draudikas užtrenkė duris

Greitkelyje automobilį vairavęs Vidmantas Paltanavičius, staigiai pasukęs vairą, išgirdo duslų garsą kairiajame priekiniame rate.

Anot vairuotojo, mašina tapo nevaldoma ir rėžėsi į aptvarą. Ji buvo smarkiai apgadinta.

Verslininkai buvo įsitikinę, kad dėl draudimo išmokos nekils jokių problemų.

Draudimo kompanija „Baltic Polis“ avarijos priežastis pavedė nustatyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Suvirimo ir medžiagotyros institutui. Tyrimą taip pat atliko Lietuvos ir Lenkijos įmonė „Transporto mokslinis-tiriamasis centras“

2003 metų gruodį šių įmonių ekspertai pareiškė, jog avarija įvyko dėl gamyklinio broko.

Transporto priemonės dalis – kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios ąsos liejinys – esą buvo nekokybiškas.

Ąsos lūžimą neva paspartino įtrūkimas metalurginio defekto vietoje.

2004 metų sausį „Baltic Polis“, remdamasi ekspertizių išvadomis, atsisakė išmokėti pinigus – avarijos, įvykusios dėl mašinų gedimo ar jų dalių broko nėra laikomos draudžiamaisiais įvykiais.

Nauja ekspertizė – Vilniuje ir Kaune

Po neigiamo draudiko atsakymo „Lavisos agrogrupės“ atstovai pareiškė pretenzijas „Jaguar“ pardavusiai bendrovei „Vilbana“.

Pastarosios atstovai taip pat atsisakė mokėti pinigus – juk nauja mašina negali būti nekokybiška.

„Lavisos agrogrupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama įpareigoti pardavėją priimti automobilį su paslėptu defektu ir gražinti pinigus.

Prasidėjo teismo naujų ekspertizių, kurias paskyrė teismas, maratonas.

2006 – 2007 metais Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto docentas Sangaudas Jonas Chodočinskas ir bendrovės „Impulsana“ vadovas mokslų daktaras Valentinas Mitunevičius atliko metalografinę ir autotechninę „Jaguaro“ ekspertizę.

S.J.Chodočinskas ir V.Mitunevičius specialistai, kaip ir ankstesni ekspertai, ėmė kaltinti dėl avarijos mašinos defektą.

Vien tik ši ekspertizė kainavo 11,4 tūkst. litų (3,3 tūkst. eurų).

Švedų nuomonė – visiškai priešinga

Toliau verdant ginčams, teismas paskyrė dar vieną ekspertizę, kurią 2009 metų spalį atliko Švedijos bendrovė „Exova“.

Skandinavų specialistai Davidas Hjertsenas ir Ulfas Bergstromas aukštyn kojom apvertė lietuvių tyrimus.

Jie konstatavo, jog lūžusi „Jaguar“ detalė neturėjo jokių defektų, o jos atsparumas apkrovoms buvo didesnis nei nurodyta gamykliniuose reikalavimuose.

Detalės gedimą sukėlė smūgis, automobiliui atsitrenkus į kliūtį.

„Exovai“ už ekspertizę buvo sumokėta 56,9 tūkst. litų (16,5 tūkst. eurų).

Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė vadovautis ne Švedijos, o Lietuvos ekspertų išvadomis.

2010 metų kovą buvo priimtas „Lavisos agrogrupei“ palankus sprendimas, pagal kurį „Jaguar“ pardavusi „Vilbana“ privalėjo sumokėti pirkėjui 154 tūkst. litų (44,7 tūkst. eurų) už mašiną, padengti 25,7 tūkst. litų (7445 eurų) nuostolius, ekspertizės, bylinėjimosi ir kitas išlaidas – iš viso 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų).

Svarstyklės pakrypo į kitą pusę

„Jaguar“ savininkai lengviau atsikvėpė. Jie tikėjosi, kad teismų karuselė jau baigėsi ir pagaliau bus atlyginta žala.

Tačiau netrukus prasidėjo dar vienas bylos raundas. Trečiasis asmuo byloje, Didžiojoje Britanijoje įsikūręs automobilių gamintojas „Jaguar Cars Limited“ apskundė Vilniaus apygardos teismą, o „Vilbana“ prie šio skundo prisidėjo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metų lapkritį paskelbė visiškai priešingą verdiktą nei žemesnės instancijos teismas – patenkino skundą ir atmetė visus „Lavisos agrogrupės“ ieškinio reikalavimus.

Apeliacinio teismo kolegija nutarė vadovautis Švedijos ekspertų išvadomis, kurių buvo nepagrįstai nepaisoma.

Skandinavai avarijos priežastis nustatinėjo pažangesniais būdais, tiriant detalę, buvo pritaikyti keturi moksliniai metodai.

Anot aukštesnės instancijos teismo, švedų išvados išsamios, o KTU atstovo S.J.Chodočinsko metalurginės ekspertizės aktas, surašytas dar 2009 metų kovą – neišsamus ir nemotyvuotas.

„Lavisos agrogrupei“, patyrusiai didžiulius nuostolius dėl „Jaguaro“ gedimo, teko dar labiau susiveržti diržą – iš bendrovės priteista beveik 54 tūkst. litų (15,6 tūkst. eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Draudimo išmoka netenkino

Po to „Jaguar“ šeimininkai atsigręžė į draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Ši įmonė yra perėmusi „Baltic Polis" teises ir pareigas.

„Jei avarija neįvyko dėl gamyklinio broko, padenkite nuostolius“, – buvo paprašyta draudiko.

Draudikai sumokėjo 41 tūkst. litų (11,8 tūkst. eurų).

Tačiau „Lavisos agrogrupė" tvirtina patyrusi gerokai didesnes išlaidas.

2013 metų birželį bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Bylos svarstymas šiuo metu jau beveik baigtas.

Praėjusią savaitę įvyko paskutinis posėdis, o gegužę bus skelbiamas sprendimas.

„Lavisos agrogrupė“ prašo priteisti papildomai per 70 tūkst. litų draudimo išmokos.

Verslininkai teigė patyrę tokio dydžio nuostolį, nes automobilis tapo bevertis.

Taip pat prašoma priteisti žalą, kuri, anot ieškovų, sudaro 92,2 tūkst. litų (26,6 tūkst. eurų).

Tai – atlygis advokatams, ekspertams, mokestis už automobilio saugojimą, daugelis kitų išlaidų, atsiradusių teisinio proceso metu.

Draudikas jaučiasi teisus

Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovai nesutinka mokėti „Jaguaro“ savininkų reikalaujamų sumų.

Draudikai teigė, jog žalą po avarijos apskaičiavo jų ekspertai. Jie konstatavo, kad mašinos remontas kainuotų 39,8 tūkst. litų.

Pridėjus mokestį žalą apskaičiavusiems ekspertams, „Lavisos agrogrupei“ buvo skirta 41,6 tūkst. litų.

Papildomos draudimo išmokos sumos, 73 tūkst. litų, reikalavimas esą yra nepagrįstas.

Visišku automobilio sunaikinimu būtų laikoma, jei remonto išlaidos viršytų 80 procentų jo rinkos kainos.

2004 metais bendrovė „Baltic Polis“ neva teisėtai atsisakė mokėti pinigus, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Transporto mokslinio-tiriamojo centro išvadomis apie metalurginį „Jaguar“ dalies defektą.

Tačiau vėliau buvo pripažinta, jog teisūs ne Lietuvos, o Švedijos ekspertai, atmetę gamyklinio broko galimybę.

Jei vis dėl to būtų laikoma, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką – neteisėtas, reikėtų pripažinti, jog atsakingais dėl žalos yra „Jaguar" tyrimus atlikę VGTU ir Transporto mokslinis tiriamasis centras, taip pat ekspertai Sandaugas Jonas Chodočinskas ir Valentinas Mitunevičius.

Taip savo atsiliepime į ieškinį tvirtino „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo juristas Danas Juraitis, prašęs taikyti senatį.

„Nė viena specialiųjų žinių reikalaujanti išvada nebuvo pripažinta klaidinga ar atlikta netinkamai“, – dėstoma atsiliepime į ieškinį, nors Lietuvos apeliacinis teismas kritikavo Lietuvos ekspertus, o S.J.Chodočinsko ekspertizės aktą pavadino neišsamiu ir nemotyvuotu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.