„Neseniai lankiausi Kaune, važiavau miesto gatvėmis. Vertindamas jų būklę neperdėdamas sakau: Kaunas, palyginti su kitais Lietuvos miestais, atsilieka mažiausiai 10 metų, o eismo organizavimo kultūra čia labai žema“, – „Laikinajai sostinei“ teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas dr. Vidmantas Pumputis.
Specialistas negailėjo kritikos Kauno savivaldybei.
Pasak V.Pumpučio, dėl atsainiai atliekamų darbų, nederamo dėmesio kelių būklei gatvėse žūva daug daugiau pėsčiųjų nei kituose miestuose.
Nors dalis kauniečių metams bėgant priprato prie netvarkos ir jos nebepastebi, iš kitų miestų atvykusiems vairuotojams eismas mieste kelia šiurpą.
Kodėl vairuotojai agresyvūs?
Viena pagrindinių bėdų, su kuria susiduria iš kitų regionų atvykę vairuotojai, – daugelyje gatvių nusitrynęs ženklinimas. Mat jau tapo įprasta, jog per žiemą nudryžusios gatvės atnaujinamos tik rudeniop.
„Šiaurės, Taikos prospektų, S.Žukausko gatvių, kuriomis teko važiuoti, būklė tikrai itin prasta. Net keista, kad mieste gali būti tokių gatvių“, – stebėjosi V.Pumputis.
Jo teigimu, prasta Kauno gatvių būklė turi tiesioginės įtakos avaringumui. Vairuotojui tenka ne tik stebėti aplinką, bet ir laviruoti kelyje.
„Tokiu atveju važiavimas tampa visiškai kitoks. Stengiantis nepataikyti į duobes nuolatos atliekami posūkiai, manevravimas tampa panašus į sinusoidę. Kartais klausiama, kodėl vairuotojai agresyvūs? Juk kitaip vairuoti neįmanoma važiuojant kai kuriomis gatvėmis. Todėl tampa norma važiuoti bet kaip“, – svarstė V.Pumputis.
Juostos – daug kur neryškios
Specialistas pateikė konkretų pavyzdį, kaip prasta kelių būklė nulemia nelaimes. Prieš dvejus metus Dainavos rajone vairuotojas pėsčiųjų perėjoje parbloškė ir mirtinai sužalojo ja ėjusią moterį.
„Gatvė buvo labai duobėta. Iki tragedijos jokių pažeidimų nepadaręs vairuotojas vėliau sakė prieš perėją tąkart apvažiavęs duobę ir nepastebėjęs einančios moters“, – prisiminė V.Pumputis.
Kauno gatvėse esama labai daug pėsčiųjų perėjų, apie kurias vairuotojus perspėja tik kelio ženklai.
Važiuojamojoje dalyje likę tik automobilių ratų nuzulinti balto „zebro“ fragmentai.
Eismo saugumo eksperto teigimu, netinkamai prižiūrimos pėsčiųjų perėjos tampa padidėjusio pavojaus zona.
„Kai vairuotojas važiuoja jam nežinoma gatve, o priešais jį – tinkamai neapšviesta perėja su nusitrynusiu ženklinimu, perėjos jis gali ir nepastebėti“, – kalbėjo specialistas.
Reikia šiek tiek pastangų
Pernai eismo įvykių metu Kaune žuvo 8 žmonės. Visi jie pėstieji. 4 žmonės žuvo eidami per pėsčiųjų perėjas. Konstatuota, kad krauju paženklintos perėjos turėjo esminių trūkumų – jos buvo neapšviestos arba įrengtos tose vietose, kur automobilių greičiai gana dideli.
Anot V.Pumpučio, šis skaičius antrajam Lietuvos miestui itin didelis. Specialistas sakė žinantis, kaip šią liūdną statistiką galima sumažinti. Anot jo, tereikia tik noro ir pastangų.
„Prieš kelerius metus panaši padėtis buvo Panevėžyje. Ten per metus žuvo net 10 pėsčiųjų. Buvo imtasi veiksmų – savivaldybė susirūpino pėsčiųjų saugumu, rekonstravo perėjas, pakeitė kelių dangą. Atlikus šiuos darbus rezultatas buvo akivaizdus, žuvusių pėsčiųjų skaičius sumažėjo 5 kartus“, – minėjo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Automobiliu po Europos miestus nemažai keliaujantis pašnekovas Kauno valdžiai negailėjo kritikos strėlių. „Tokios būklės gatvių, kokios yra Kaune, niekada nesu matęs nė vienos Europos šalies didesniuose miestuose“, – sakė jis.
Viena pavojingiausių vietų Kaune pėstiesiems V.Pumputis įvardijo neseniai rekonstruotą Jonavos gatvę.
„Perėjos kerta net šešias eismo juostas. Tai neatitinka saugumo reikalavimų. Prie perėjų ši gatvė turėtų būti susiaurinta iki 2 eismo juostų viena kryptimi.
Dėl to grūsčių tikrai nesusidarytų, o žinodami, kad artėja prie perėjos, vairuotojai taptų atidesni“, – sakė eismo saugumo ekspertas.
Valdininkas kritikos kratėsi
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras paprieštaravo Susisiekimo ministerijos atstovo išsakytai nuomonei. Jis tikino, kad Kauno kelių būklė pastebimai gerėja.
Vis dėlto P.Keras pripažino: problemų dėl nudryžusio važiuojamosios gatvių dalies ženklinimo yra. Vedėjas tradiciškai pasiguodė, jog ženklinimo darbams praėjusiais metais buvo numatyta sąlyginai nedaug lėšų.
„Šį pavasarį ženklinimas buvo gana blogos būklės, tačiau reikalai pasikeitė. Gavus papildomą finansavimą didžioji gatvių dalis jau paženklinta. Neženklintos liko tik tos didžiosios gatvės, kuriose ketinama taisyti kelio dangą“, – sakė P.Keras.
Savivaldybės atstovas žadėjo, jog visos miesto gatvės bus pabaigtos ženklinti iki rugpjūčio 1 dienos.
Prieš prasidedant naujiems mokslo metams ketinama atnaujinti ir pėsčiųjų perėjų „zebrus“.
„Manau, kad padėtis smarkiai pagerėjo, palyginti su buvusia prieš dvejus metus. Esame gerokai pajudėję į priekį“, – džiaugėsi valdininkas.
Atnaujins dvi perėjas
P.Keras sutiko su V.Pumpučio nuomone, kad dalis pagrindinėse miesto transporto arterijose įrengtų pėsčiųjų perėjų neatitinka saugos reikalavimų.
Tačiau siaurinti jau esamų gatvių, sudarant palankesnes sąlygas pėstiesiems, anot P.Kero, netikslinga.
„Jonavos gatvėje buvo įrengtos pėsčiųjų salelės, pastatyti nauji kelio ženklai. Padėtis itin pagerėjo nei buvo anksčiau, kai šioje vietoje buvo šešias eismo juostas kertančios perėjos“, – sakė P.Keras.
Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas pripažino, kad Jonavos gatvėje ir daugelyje kitų vietų reikėtų įrengti reguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Tačiau vienu mostu išspręsti visų problemų, padaryti taip, kad visos perėjos atitiktų šiuolaikinius saugos reikalavimus, neleidžia finansinės miesto galimybės.
„Šiais metais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos atsiras Taikos prospekte, Tvirtovės alėjoje, prie Kauno technikos kolegijos. Šviesoforus aktyvuos patys pėstieji, paspausdami mygtukus“, – žadėjo P.Keras.
Auklėja ir vairuotojus, ir pėsčiuosius
Danas Česnauskas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas
„Šiais metais Kauno mieste eismo įvykių metu žuvo 5 žmonės. Trys jų – pėstieji. Viena garbaus amžiaus moteris buvo mirtinai sužalota Šiaurės prospekte esančioje pėsčiųjų perėjoje. Nelaimė įvyko tuo metu, kai neveikė perėją apšviečiantis žibintas. Greitį viršijo ir moterį partrenkusio bei mirtinai sužalojusio automobilio vairuotojas.
Šiais metais kelio danga mieste gerokai pasikeitė. Suremontavus gatves, jose padidėjo ir automobilių greitis. Tai paveikė ir eismo įvykių statistiką. Praėjusiais metais užregistruota 259, o šiais metais – 333. Padidėjo ir avarijose sužeistų žmonių skaičius. 2014 metais nukentėjo 298 žmonės, o šiais metais – jau 405.
Nuo praėjusių metų rudens rytais bei vakarais prie perėjų, kuriomis eina daugiau pėsčiųjų, budi 5–7 kelių policijos patrulių ekipažai.
Policijos pareigūnų buvimas šalia drausmina ir pėsčiuosius, ir vairuotojus. Vieni paraginami kelią kirsti perėjose, o kiti – praleisti jomis einančius žmones.“
