Kaip lrytas.lt pasakojo Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė, toks sankryžų ploto žymėjimas nėra eksperimentas. Tai – ilgalaikis sprendimas. Jis pasirinktas kaip viena iš priemonių skatinti vairuotojų kultūrą ir sąmoningumą.
„Kelių eismo taisyklėse pažeidimas įrašytas jau seniai. Tai yra tik priminimas, noras atkreipti vairuotojų dėmesį, kad šios taisyklės taip pat reikėtų laikytis“, – kalbėjo ji.
Anot M.Gusarovienės, tai yra tiesiog vienas iš didelių investicijų nereikalaujančių KET priminimo būdų.
KET tai aprašyta 160 punkte, kuris vairuotojams draudžia įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.
Sankryžose taip pat galioja ir KET 150.10 punktas. Pagal jį sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą, garažą, kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Už minėtų taisyklių pažeidimą gali būti skirta nuo 28 iki 86 eurų dydžio bauda.
Išimtis yra tik į kairę sukančios transporto priemonės, kurios į sankryžą įvažiavo dar degant žaliam šviesoforo signalui. Taip pat baudos sankryžose stovintiems vairuotojams gali būti skiriamos ir ten, kur nėra specialaus žymėjimo.
Abejojantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai primena KET 3.17 punktą. Jis skelbia, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Sankryžų ženklinimas, anot M.Gusarovienės, nereiškia, kad nuo šiol vairuotojai jose bus griežčiau baudžiami. Sprendimus skirti baudas vairuotojams, kaip ir iki šiol priims Kelių policijos patruliai.
„Susisiekimo paslaugos“ turi eismo valdymo centrą, kuris gauna didžiausiose sankryžose įrengtų kamerų teikiamą vaizdą. Anot M.Gusarovienės, lyginant filmuotą medžiagą prieš žymėjimą ir po jo, bus įmanoma įvertinti šis sprendimas leido sumažinti eismo spūstis.
„Tai yra tik viena iš priemonių skatinti vairuotojo sąmoningumą. Kaip ir supratimą, kad jis yra tik vienas iš daugelio eismo dalyvių, todėl važiuodamas negali trukdyti kitiems“, – sakė savivaldybės įmonės vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad eismą vairuotojai trikdo ne tik stovėdami sankryžose. Tipinis pavyzdys – po smulkaus eismo įvykio valandų valandas pildomos deklaracijos.
Pašnekovė pažymėjo, kad sankryžų žymėjimas geltonomis linijomis numatytas KET, tačiau Lietuvoje iki šiol buvo retai naudojamas.
Pirmiausiai Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ženklinti sankryžas, kuriose vairuotojai dažniausiai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Jau paženklinta Kalvarijų g. – Konstitucijos pr. sankryža.
Iki rugsėjo 1 d. planuojama paženklinti dar šešias: Kalvarijų – Kareivių – Ozo gatvių sankryžą, Žirmūnų – Kareivių gatvių sankryžą, Laisvės pr. – Rygos g. sankryžą, Kalvarijų g. – A. Juozapavičiaus g. sankryžą, Švitrigailos – J. Basanavičiaus gatvių sankryžą ir Savanorių pr. – Žemaitės g. sankryžą.
