Pensininkei, kurios mėnesio pajamos 220 eurų, sumokėti tūkstančio eurų baudą ir dar padengti teisininko paslaugų sąskaitas tikrai nelengva, bet labiausiai moterį žeidžia faktas, kad policijos pareigūnai ir teismai liko kurti prašymams skirti įvykio ekspertizę.
Teismas neišgirdo ir prašymo paaiškinti faktą, kad sprendimą byloje priėmusi teisėja posėdžio dieną net nebuvusi darbo vietoje.
Keistas liudytojo vaidmuo
Pernai moteris buvo apkaltinta, kad apgadinusi svetimą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Įdomi detalė: ten, kur stovėjo tariamai apibraižytas automobilis, A.Patinskienės teigimu, jos automobilio net nebuvo.
Apie tai, kad vilnietė galimai apibraižė kitą automobilį, policijos pareigūnams pranešė liudytojas, kuris matė moterį išvažiuojančią iš aikštelės. Nors jis smūgio ar kitų garsų negirdėjo, bet buvo įsitikinęs, kad prabangus BMW apibraižytas būtent A.Patinskienės automobilio.
Teisme liudytojas nepasirodė, bet tai nebuvo kliūtis kaltę be ilgų svarstymų suversti A.Patinskienei. Niekam neužkliuvo ir faktas, kad jis pats yra buvęs policijos pareigūnas, tad su įvykį forminusiais pareigūnais bendravo itin neformaliai.
Kad ši istorija kupina mistinių detalių, įrodo ir tai, jog du kartus teismo buvo prašoma atlikti ekspertizę, bet abu kartus šie prašymai atmesti. Teismo buvo prašoma, kad ekspertizės metu būtų atsakyta į klausimą, ar automobiliai apskritai lietėsi ir ar įbrėžimai ant automobilių yra būtent dėl šio tariamo kontakto.
A.Patinskienė pasakojo, kad po šios istorijos jai prireikė medikų pagalbos: moterį kankina aukštas kraujospūdis, nemiga.
Teisėja nedirbo, bet sprendimas priimtas
A.Patinskienei atstovaujanti teisininkė Aušra Bračiulienė teigė negalinti atsistebėti atsainiu teisininkų požiūriu į situaciją: „Mums pavyko sužinoti, kad nuosprendis byloje buvo paskelbtas tą dieną, kai teisėja net nedirbo. Šią problemą išdėstėme ir Aukščiausiajam teismui, bet akivaizdu, kad niekam tai nebuvo įdomu.
Rašytinio proceso tvarkos ypatumai – labai probleminis dalykas. Aš nesu pirmoji advokatė, pastebėjusi, kad nors teismo posėdis numatytas konkrečią dieną ir net valanda paskirta, tačiau teisėjai būna ne savo kabinetuose, bet vaikštinėja po miestą ar tvarko kitus reikalus.“
Teisininkė teigė, kad tą dieną bylą nagrinėti turėjusi teisėja nedirbo, bet ir šiandien elektroninėje teismų sistemoje galima rasti duomenis apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką. Nieko nebuvo skelbiama ir apie posėdžio atidėjimą. „Sprendimas paskelbtas tą dieną, kaip ir žadėta, bet kada tuomet byla buvo nagrinėta ir kas tą darė?“ – stebėjosi teisininkė.
A.Bračiulienė prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad byla svarbi visai Lietuvai. „Juk kas turi paaiškinti, kas iš tiesų nagrinėjo šią bylą ir ar galima galima laikyti šį sprendimą teisėtu. Aukščiausiasis teismas atmetė mūsų skundą.“
Galimybės įrodyti nekaltumą nebuvo
Teisininkę stebino faktas, kad moteris, kuri per savo ilgą vairavimo stažą nė karto nebuvo bausta, buvo nubausta taip, kaip vairuotojas, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
„Domėjausi Aukščiausiojo teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais, kai už pažeidimus skirta bausmė buvo neadekvati, visur ji buvo mažinama, A. Patinskienės atveju viskas liko kaip buvę. Iš moters trejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas, paskirta tūkstančio eurų bauda bei 780 eurų ji turės sumokėti draudimo bendrovei“, – kalbėjo teisininkė. Anot jos, tokia suma iš pensijos gyvenančiai moteriai yra didelė.
Skaudžiausia šiuo atveju, pasak advokatės, yra tai, kad iš A. Patinskienės buvo atimta teisė įrodyti savo nekaltumą:“Tai būtų galima padaryti tik tada, jeigu teismas būtų suteikęs galimybę atlikti ekspertizę, kuri nustatytų, ar mašinos iš viso kontaktavo.“
Teisybės ieškos Strasbūre
Teisybės Lietuvos teismuose nesuradusiai A. Patinskienei neliko kitos išeities, tik kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą.
„A.Patinskienė yra nubausta griežčiau nei vairuotojas, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nesitikėjome, kad Aukščiausiasis teismas į viską žvelgs taip atmestinai – į tokias svarbias detales, kaip sužalojimų ant mašinų detalių sutapimas, į kai kuriuos neatsakytus klausimus. Antrosios instancijos teismas tiesiog pažodžiui perrašė prieš tai byloje buvusios teiginius. Tai, kad liko tam tikrų neatsakytų klausimų, jau iš karto rodo, jog byla neišnagrinėta“, – kalbėjo A.Bračiulienė.
Teisininkė pasakojo, kad tuo pačiu metu tas pats teismas panašioje byloje, kurioje vairuotojas nepripažino savo kaltės ir prašė, kad būtų skirta ekspertizė, o pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti, panaikino Vilniaus apylinkės teismo nutarimą pripažindamas, kad toks nutarimas pažeidžia žmogaus teises, nes jis turi teisę gintis ir prašyti, kad būtų paskirta ekspertizė.
„Kaip gali taip būti, kad dviejose identiškose bylose tas pats teismas priėmė kardinaliai priešingus sprendimus?“ – klausė teisininkė.
A. Bračiulienė teigė niekaip nesuprantanti, kodėl teismas atsisakė skirti ekspertizę: „Jei ekspertai nustatytų, kad vairuotoja kalta, tai ir būtų atsakyta, kad „tu, ponia, meluoji“. Bet kai uždraudžia daryti ekspertizę ir dar apkaltina melu – sunku protu suvokti.“
