10 mitų apie naudotų automobilių pirkimą

Naudoto automobilio pirkimas – daug laiko ir nervų reikalaujantis užsiėmimas, o kiekvienas pirkėjas trokšta atrasti tvarkingą, patikimą ir nebrangų automobilį.

Pirksite naudotą automobilį? Neapsigaukite.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Pirksite naudotą automobilį? Neapsigaukite.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 10, 2015, 6:26 PM, atnaujinta Oct 16, 2017, 11:32 AM

Būtent toks nusiteikimas tampa puikia terpe vešėti mitams apie naudotus automobilius.

„General Financing“ specialistai pastebėjo, kad su dėvėtų automobilių pirkimu susiję mitai nesikeičia jau gerą dešimtmetį ir paneigė populiariausius jų.

1. Dyzelinis variklis geriau už benzininį

Dažnai kartojama, kad dyzelinis automobilis yra ekonomiškesnis už benzininį. Jis naudoja mažiau kuro, o ir pastarasis kainuoja mažiau. Tačiau sutaupytos lėšos pradingsta tuomet, kai ateina laikas tokį automobilį remontuoti.

Dyzelinio automobilio remontas būna net iki pusantro karto brangesnis. Perkant naudotą dyzelinį (ir ypač vokišką) automobilį, taip pat reikia žinoti, kad Vakarų Europoje toks automobilis paprastai yra skirtas intensyviam naudojimui.

Kitaip tariant, kelerių metų senumo dyzelinis automobilis greičiausiai bus nuvažiavęs žymiai daugiau negu tokio pat amžiaus benzininis.

2. Vokiški automobiliai geresni už prancūziškus, švediškus ir kitokius

Tai – lietuviškas mitas, kilęs iš vokiečių, kaip labai tvarkingos ir pragmatiškos tautos, įvaizdžio.

Manoma, kad jų kurti automobiliai yra tokie patys. Panagrinėję statistiką pamatysime, kad vokiečių gamintojai yra sukūrę labai gerų ir kokybiškų modelių, tačiau bendrai jie nėra pranašesni už kitų šalių gamintojus.

3. Vokiškų automobilių detalės pigesnės

Kadangi vokiški automobiliai yra tokie populiarūs, detalių paklausa didelė ir jų atvežama daugiau. Dėl to jos yra pigesnės. Kita vertus, įvežama nemažai šių detalių pakaitalų iš Kinijos, kurios yra prastos kokybės, jas pakeisti sudėtingiau, o ir genda jos greičiau.

4. Ką tik iš Vokietijos geriau nei važinėtas Lietuvoje

Šis mitas atkeliavo iš 90-ųjų, kai Vokietijos kelių kokybė, palyginus su lietuviškais, atrodė tiesiog tobula, o naujai pirktų automobilių pakabą lietuviai sudaužydavo žymiai greičiau nei Vokietijoje.

Tačiau dėl šalies dydžio nauju automobiliu Lietuvoje nuvažiuojama žymiai mažiau kilometrų negu Vokietijoje, taigi, kiti agregatai taip pat susidėvi mažiau.

Be to, Lietuvoje yra žymiai lengviau atsekti automobilio techninės priežiūros istoriją ir sužinoti, kokia yra reali transporto priemonės būklė.

5. Garantuoju – nedaužtas

Pagal bendrąją statistiką net apie 40 proc. automobilių patiria autoįvykius.

Į šį procentą patenka tik registruoti autoįvykiai, o dar pridėkime automobilius, kurie patiria variklio ar pavarų dėžės gedimus. Vakarų Europoje tokių gedimų remonto kaina yra labai aukšta ir dažniausiai automobilis yra parduodamas.

Tuo tarpu Lietuvoje šie gedimai yra taisomi, daužtų automobilių detalės ištiesinamos, užglaistomos ir iš naujo nudažomos. Statistika kalba pati už save – tikimybė rasti niekuomet nedaužtą ir rimto gedimo neturėjusį automobilį yra gana maža.

6. Visi „Opel“ rūdija

Dar vienas lietuviškas mitas, kilęs iš 90-aisiais populiaraus modelio „Opel Kadett“. Jo galinės arkos buvo padarytos su inžineriniu broku, dėl kurio purvas ir vanduo patekdavo tarp purvasargio ir sparno, čia užsilaikydavo ir tapdavo rūdžių priežastimi.

Iš tiesų „Opel“ automobiliai nerūdija tiek daug, kaip apie juos galvojama ir tikrai ne daugiau negu kitų gamintojų automobiliai.

7. Dideli automobiliai yra saugesni už mažus

Automobilio saugumą nulemia ne jo dydis, o amžius. Vystantis technologijoms tobulėjo ir saugumas, todėl mažiukas kelerių metų automobilis bus kur kas saugesnis už didelį dešimties metų senumo modelį.

8. Neverta daug mokėti už automobilį, nes jis greitai nuvertėja

Tikra tiesa, kad automobilis nėra investicija. Tačiau žinodami vertės kritimo logiką galite atrasti geriausią kainos ir kokybės santykį. Automobilis kas trejus metus nuvertėja po 30 proc. t.y. po trejų metų jo kaina sumažės trečdaliu nuo tuometinės jo vertinės.

Nesudėtingi matematiniai skaičiavimai rodo, kad pats geriausias pragmatiškas pirkinys yra dvejų ar trejų, daugiausiai penkerių metų senumo automobilis. Jo rida dar nėra tokia didelė, kad reikalautų investicijų, o pats automobilis nebeturi aukštos kainos.

9. Lizingu reikia pirkti tik naujus automobilius

Žmonėse sklando įsitikinimas, kad lizingu galima pirkti tik naujus automobilius. Tai yra netiesa, šiuo metu rinkoje yra galimybių išsimokėtinai įsigyti ir senesnius nei 5 ar 7 metų automobilius.

Kadangi „General Financing“ „Pirk autolizingu“ paslauga jokių apribojimų automobilio amžiui netaiko, bendrovės statistika rodo, kad pirkdami automobilius išsimokėtinai žmonės dažniausiai skolinasi apie 2600 Eur, vadinasi, įsigyja jau ne vienerius metus naudotus automobilius.

Su „Pirk autolizingu“ pasiskolinti galima visą ar dalį įsigyjamos transporto priemonės sumos. Už transporto priemonę lietuviai vidutiniškai išsimoka per 4 metus.

Lietuvių trokštamiausių nenaujų automobilių markių trejetukas nesikeičia jau keletą metų – labiausiai norima BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“ automobilių.

10. Automobiliu važinėjo pensininkai

Nors daug rašoma ir kalbama, kad automobilio rida yra atsukama, tačiau dažnas lietuvis šventai tiki, kad būtent jam pavyks rasti nenaują, vos 100 tūkst. kilometrų nuvažiavusį automobilį, kuris iki tol priklausė vokiečių pensininkams.

Iš tiesų patyrusiam meistrui užtenka vos 5-7 min., kad atsuktų automobilio ridą, o visa kita – tik pardavėjų pasakos. Be to, bendrą automobilio būklę lemia daugybė faktorių, todėl aklai pasikliauti tachometro parodymais yra klaidinga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.