Rudenį Eismo valdymo centro specialistams tenka trumpinti žalio šviesoforo signalo degimo laiką, nes įvažiuojant į sankryžas tarp skirtingomis kryptimis riedančių automobilių atsiranda vis didesni tarpai. Todėl žalias šviesoforo signalas degs ne dvi minutes, o minutę.
Panašių pertvarkų Vilniuje bus ne viena, nes užplūdę studentai niekaip neįpranta prie didesnės miesto spartos. Kita bėda – mobilieji telefonai, į kuriuos sustoję prie sankryžų akis įbeda kone kas antras vairuotojas.
Dėl to užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir automobiliams pajudėjus tarp jų atsiranda tarpai, į kuriuos įsispraustų kelios transporto priemonės.
Siūlo įrengti laikmačius
Didesnės transporto grūstys yra Saulėtekyje ir vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose, kai iš jų studentai pradeda keliauti į paskaitas.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro Eismo skyriaus vadovas Aleksejus Apanovičius pažymėjo, kad būtent šiose vietose rugsėjį padidėjo tarpai tarp automobilių, kurie tiktai padidina transporto grūstis.
Mat važiuojantys iš paskos lėčiau įveikia sankryžas.
Iš provincijos atvykę studentai tik po kiek laiko pripras prie didmiesčio ritmo ir grūsčių sumažės. Tačiau mobilieji telefonai – visus metus lydinti rykštė.
Užuot žvelgę į kelią, vairuotojai žvilgsnį nukreipia į telefonus. Todėl siūloma prie šviesoforų įrengti laikmačius, rodančius, kiek liko laukti žalio signalo.
Matydami, kad liko vos kelios sekundės, vairuotojai gal nebenaršys telefone?
Kenkia ir vairuotojų blaškymasis po eismo juostas. Tokie vairuotojai sulėtina eismą net dviejose vietose.
Tiesa, vairuotojai tampa kultūringesni, suprasdami, kad blaškydamiesi greičiau tikslo tikrai nepasieks.
Neliks iškiliųjų perėjų?
Beje, specialistai pastebėjo, kad kai kuriose gatvėse transporto grūsčių padaugėja ir dėl iškiliųjų perėjų. Taip rytais važiuojant link centro nutinka T.Narbuto gatvėje, nes Žvėryne įrengtos bent kelios tokios greitį mažinančios priemonės.
Todėl svarstoma galimybė kai kur Vilniuje atsisakyti iškiliųjų perėjų ir vietoj jų įrengti 30 kilometrų per valandą greičio zonas. Tokias naujoves jau įdiegė ne vienas Europos miestas.
Eismą valdantys specialistai pastebėjo, kad transporto grūstys buvo sumažėjusios Vilniuje minint Dieną be automobilio.
Tiesa, ne visur. Mažiau tą dieną mašinų važiavo Pilaitės prospektu link T.Narbuto gatvės, bet ne Ukmergės gatve. Specialistai paaiškino, kodėl taip yra: Pilaitės prospekte link centro įrengtas dviračių takas, o Ukmergės gatvėje jo nėra, kai kur trūksta net šaligatvio.
Tad vilniečiai ne visur gali pasirinkti alternatyvius keliavimo būdus.
Valandomis dar nelaukia
A.Apanovičiaus žodžiais, nors vairuotojai keiksnoja transporto grūstis, turėtų ir guostis, kad automobiliai visiškai kelioms valandoms nesustoja, kaip yra kituose Europos didmiesčiuose.
„Judėjimas, nors ir nedideliu greičiu, bet vyksta. Nėra Vilniuje tokių sausakimšų gatvių, kuriose eismas būtų visiškai paralyžiuotas“, – tikino Eismo skyriaus vadovas.
Viena eismo juosta per valandą važiuoja apie 700 automobilių, o Vilniuje kai kuriose gatvėse šis skaičius viršija 2 tūkstančių ribą.
Statybos kelia problemų
Prasidėjus Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybų trečiajam etapui, Eismo valdymo centro specialistai analizavo transporto srautus aplinkkelio prieigose.
Mat rudens pradžioje daugiausia vairuotojų nusiskundimų dėl grūsčių būta dėl to.
Baigus aplinkkelio antrąjį etapą, net miesto valdžia džiūgavo: Laisvės prospekte sumažėjo grūsčių. Bet pradėjus aplinkkelio statybų trečiąjį etapą ir uždarius vieną gatvę, Laisvės prospekte transporto srautai vėl padidėjo pustrečio karto.
Mat anksčiau visi važiuodavo Gabijos ir Justiniškių gatvėmis, po to nusukdavo į aplinkkelį. Dabar visiems automobiliams tenka vėl sukti į Laisvės prospektą.
Apribojus įvažiavimą į aplinkkelį iš Justiniškių gatvės gerokai padidėjo srautai artimiausiose sankryžose ne tik Laisvės, bet ir Pilaitės prospekte, Justiniškių gatvėje. Transporto srautai šiose sankryžose išaugo nuo 47 iki 164 procentų.
Didžiausias srautų padidėjimas užfiksuotas Justiniškių gatvėje, kur rytinio piko metu per valandą vidutiniškai važiuoja 2169 automobiliai.
Teko griebtis naujovių
Dėl aplinkkelio statybų pablogėjus padėčiai nuspręsta Laisvės prospekto, T.Narbuto gatvės ir Pilaitės prospekto sankryžoje pakeisti eismo organizavimą.
Tam sukurtos naujos eismo valdymo ir reguliavimo programos, kad padidėtų transporto srauto laidumas iš Laisvės prospekto link Pilaitės prospekto.
Pilaitės prospekto, Sietyno gatvės ir Viršuliškių skersgatvio sankryžoje laikinai įrengta žalios rodyklės lentelė, kad padidėtų transporto laidumas link aplinkkelio. Taip pat čia pailgintas žalio šviesoforo signalo degimo laikas Pilaitės prospekte.
Laikinai žalios rodyklės lentelė įrengta ir Laisvės prospekto, Justiniškių bei Viršilų gatvių sankryžoje link aplinkkelio.
Naktį kai kuriose sankryžose eismas jau valdomas vadinamuoju žaliuoju režimu. Tad pagrindinėje gatvėje dega žalias šviesoforo signalas. Iš šalutinio kelio atvažiavusį automobilį užfiksuoja jutikliai ir tada jam užsidega žalias signalas.
A.Apanovičius patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai pyksta, jog iš šalutinio kelio negali išvažiuoti kelias ar net keliolika minučių.
Taip nutinka dėl to, kad vairuotojai netinkamai privažiuoja prie sankryžos – automobilis nesiekia „Stop“ linijos ir jo neužfiksuoja nei asfalto dangoje, nei virš šviesoforo įrengtas jutiklis.
„Taip galima visą naktį prastovėti ir nesulaukti žalio signalo“, – aiškino A.Apanovičius.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai automobilis nespėja įveikti sankryžos ir sustoja prie pat šviesoforo. Tuo metu kita mašina dėl to negali privažiuoti prie „Stop“ linijos. Tada jutikliai nefiksuoja nė vienos transporto priemonės ir laukti gali tekti taip pat labai ilgai.
