Kaip pranešė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), 2015 metų pabaigoje asociacijai priklauso 63 įmonės. Per metus tokių įmonių padaugėjo penktadaliu. Iš viso tokių įmonių Lietuvoje yra apie 370.
Tačiau labai daug atliekų vis dar nusėda bendruose konteineriuose, ar milžiniškose šiukšlių krūvose, suverstose prie garažų.
Už tai ardytojų laukia baudos beveik iki 14,5 tūkst. eurų.
„Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per metus įvežama apie 200 tūkstančių transporto priemonių, tuo tarpu finansuojamas tik apie 20 proc. automobilių atliekų sutvarkymas.
„Tendencijos neblogos, akivaizdu, kad verslas vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į savo pelno maržą, bet ir į atsakomybę prieš visuomenę“, – sakė ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoitas. Anot jo, automobilių importuotojai vis dažniau siekia civilizuoto problemų sprendimo, vis rečiau pasitaiko atvejų, kai nevertingos automobilių atliekos nukeliauja į nuošalias vietas.
ENTPTA siekia suformuoti tokį tinklą, kad automobilių ardytojai kiekvienoje savivaldybėje galėtų patogiai priduoti susidariusias atliekas, o už vertę turinčių atliekų pridavimą galėtų gauti deramą užmokestį. Suformavus platų atliekų pridavimo vietų tinklą, tikimasi pritraukti dar daugiau verslo įmonių, kurios atsakingai tvarkys automobilių atliekas.
Aplinkos ministerija griežtina transporto priemonių importuotojų kontrolę – atliekami patikrinimai, kaip automobilių importo verslu užsiimantys verslininkai vykdo atliekų tvarkymo prievoles. Transporto importuotojų kontrolė sugriežtinta atskleidus, kad automobilių importuotojai galimai neįgyvendina gamintojo atsakomybės principo. Nevykdantiems Atliekų tvarkymo įstatyme numatytų pareigų numatomos baudos beveik iki 14,5 tūkst. eurų.
„Nemažai verslininkų neturi visos reikalingos informacijos apie atliekų tvarkymo prievoles. Tokius galime pakonsultuoti ir padėti išvengti bereikalingos gaišaties ar papildomų finansinių rūpesčių“, – sakė transporto priemonių importuotojų interesus atstovaujančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Tokia situacija susidaro dėl verslininkų įsitikinimo, kad atliekų tvarkymas kainuoja labai brangiai.
Automobilių importuotojai vengia išlaidų, todėl į aplinką ar į buitinių atliekų konteinerius patenka nevertingos atliekos, kurias perdirbus būtų gaunamos žaliavos pakartotinai gamybai arba energijai išgauti.
