Degalams ruošiami mokesčiai kirs vairuotojams

Lietuva nori kvėpuoti švaresniu oru, o už pažadus Europos Sąjungai turės sumokėti vairuotojai? Tokia idėja brandinama Seime, nors degalų specialistams ji atrodo keista.

Įstatymų pataisų rengėjai net neslepia, kad jos nutaikytos į „Neste Lietuva“, kuri maišo biopriedus į degalus.<br>P.Mantauto nuotr.
Įstatymų pataisų rengėjai net neslepia, kad jos nutaikytos į „Neste Lietuva“, kuri maišo biopriedus į degalus.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Steponėnė („Lietuvos rytas“)

2015-12-01 10:55, atnaujinta 2017-10-01 22:08

Praėjusią savaitę Seime buvo pateikti du vienas kitam prieštaraujantys siūlymai dėl biodegalų naudojimo. Pagal vieną iš jų, norima atsisakyti aplinką tausojantiems priedams taikomų lengvatų.

Kito tikslas – priversti degalines maišyti daugiau šių brangių degalų, už kuriuos galiausiai turės sumokėti vairuotojai.

Seimas priėmė svarstyti socialdemokratų Andriaus Palionio ir Artūro Skardžiaus bei „darbiečių“ Kęstučio Daukšio ir Zitos Žvikienės parengtas Akcizų įstatymo pataisas.

Jose siūloma naikinti akcizų lengvatą degalams, kuriuose yra daugiau negu 30 proc. biopriedų. Toliau pataisą Seimas svarstys gruodžio 10-ąją.

Siekė įsipareigojimų

Dabar lengvata taikoma visai įmaišomai biodegalų daliai, kai ji sudaro per 30 proc. Jei degaluose mažiau nei 30 proc. biodegalų, lengvata taikoma tai daliai, kuri viršija privalomąją biodegalų dalį: benzinui – 5 proc., o dyzelinui – 7 proc.

Tokia lengvata taikoma siekiant, kad Lietuvoje būtų parduodama kuo daugiau degalų su biopriedais.

Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai mūsų šalies transporto sektoriuje iki 2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis turi siekti ne mažiau kaip 10 proc.

Šiuo metu ji sudaro vos 3,23 proc. Tai yra netgi trečdaliu mažiau nei 2014 metais.

Dėmesys – vienai įmonei

Žinoma, panaikinus lengvatas biodegalai netaps populiaresni. Tačiau, parlamentaro A.Palionio teigimu, biudžetas dėl šių lengvatų per metus netenka apie 17 mln. eurų įplaukų.

Pernai Lietuvoje buvo sunaudota 203,9 tūkst. tonų benzino ir 1243,2 tūkst. tonų dyzelino su biodegalais.

Tiesa, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta gerokai didesnė įplaukų į biudžetą suma – ji siekia 66 mln. eurų.

Negana to, jame atvirai išdėstyta, kad įstatymas nukreiptas prieš vieną įmonę. Naujo tipo biodegalus – hidrolizės būdu išgautą biodyzeliną „NexBTL“ – į degalus maišo tik „Neste Lietuva“.

Tradicinių, iš rapsų gaminamų biodegalų (RRME) į dyzeliną negalima maišyti tiek daug – nepritaikytų automobilių sistemos nuo 30 procentų priemaišų imtų gesti.

Viską lemia kaina

Bendrovės „Neste Lietuva“ vadovas Ringaudas Steikūnas stebėjosi parlamentarų pateiktais skaičiais.

Jo teigimu, lengvata nėra pinigai, kurie atitenka „Neste“ kompanijai. Pasak jo, degalai skirti vairuotojams, o šie padeda Lietuvai vykdyti įsipareigojimus.

Įmonės vadovas patvirtino, jog „Futura“ markės dyzeline prie privalomų 7 proc. RRME dar pridedama ir tiek „NexBLT“ biodegalų, kad būtų galima gauti akcizo lengvatą.

Bet R.Steikūnas dievagojosi, kad iš to įmonė nelobsta, nes pagaminti naujuosius degalus gerokai brangiau nei dyzeliną iš naftos. Be to, panašią technologiją tobulina ir daugiau degalų gamintojų.

R.Steikūnas nedrįso prognozuoti, kaip keisis degalų kaina, jei akcizo lengvata bus panaikinta, bet patvirtino, kad greičiausiai tektų naujojo biopriedo atsisakyti, nes jo maišyti tiesiog nebeapsimokės.

„Pridėti „NexBTL“ ir padėti Lietuvai vykdyti įsipareigojimus labai nesunku, bet ar tokia kaina patiks vartotojui ir ar vairuotojai pirks tokius degalus?

Kaina yra labai svarbu“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Nori didinti ribą

Pasak pašnekovo, panaikinus lengvatą Lietuvai bus dar sunkiau pasiekti reikiamą atsinaujinančios energijos ribą.

„Lietuva įsipareigojusi padidinti biodegalų suvartojimą iki 10 proc. Nežinau, kaip tai bus galima pasiekti, jei bus stumiamas tik rapsų aliejus, nes jo iš esmės negalima naudoti daugiau nei 7 proc.“, – skaičiavo pašnekovas.

Tai Seimo nariai ketina pasiekti kitu būdu: jau pateiktos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma į benziną privalomai maišomų biodegalų dalį didinti iki 10 proc.

Be to, norima įvesti 5 proc. biodegalų reikalavimą arktiniam dyzelinui, į kurį dabar neprivaloma jų maišyti. Šią pataisą Seimas svarstys kitąmet.

Tačiau tokiam siūlymui jau nepritarė transporto įmonių atstovai ir degalų specialistai, nes šaltyje RRME priedai ima kristalizuotis ir gali užkimšti dyzelinių automobilių degalų filtrus bei sugadinti degalų tiekimo sistemą.

Lengvatą siūloma palikti tiktai didelės koncentracijos degalų mišiniams – E85 (85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino) ir B100, skirtiems dyzeliniams automobiliams.

Parlamentarui kilo įtarimų dėl priedų

„Kartais žiemą biopriedų dalis degaluose pasiekia net 60-66 procentus. Tuomet už tą kiekį, kuris viršija 30 procentų, nemokamas akcizas“, – teigė vienas iš Akcizų įstatymo pataisas parengusių parlamentarų – Seimo Ekonomikos komiteto narys Artūras Skardžius.

Pasak jo, Lietuva neturi galimybių nustatyti, ar iš tikrųjų degaluose yra tiek biopriedų, kiek deklaruoja pardavėjai, taip pat ar tie priedai nėra sertifikuoti Lietuvoje, pranešė agentūra BNS.

Toks teiginys R.Steikūnui sukėlė juoką. Pasak jo, „NexBLT“ biodyzelino dalies degaluose niekaip neįtakoja oro temperatūra. O RRME biodegalus naudoti žiemą apskritai pavojinga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.