Kauno šviesoforai: senos įrangos akys siutina vairuotojus

Keturi iš dešimties Kauno šviesoforų įrengti dar sovietmečiu, todėl vairuotojai ir pėstieji negali būti ramūs, kad sankryžą visada kirs saugiai. Per savaitę mieste užfiksuojama apie 15 gedimo atvejų, dažniausiai – dėl pasenusios įrangos.

Vienas paskutiniųjų šviesoforo gedimų užfiksuotas gruodžio pradžioje A.Baranausko ir Studentų gatvių sankryžoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Vienas paskutiniųjų šviesoforo gedimų užfiksuotas gruodžio pradžioje A.Baranausko ir Studentų gatvių sankryžoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vygandas Trainys („Lietuvos rytas“)

2015-12-14 09:40, atnaujinta 2017-09-29 14:56

Kas antras šviesoforo gedimas įvyksta dėl senų šviesoforų laidų ar sugedusių įrangos detalių. Tačiau neretai eismą reguliuojančios trys šviesos akys nustoja veikti ir dingus elektrai, dėl siautėjančių vandalų arba kelių gaidelių. Petrašiūnuose, T.Masiulio gatvėje, lapkritį eismas buvo sutrikdytas tris kartus, nes chuliganai vis sulaužydavo naujus mygtukus, skirtus pėstiesiems.

Gruodžio 10-osios rytą sušlubavus pasenusiai įrangai nustojo veikti šviesoforai Savanorių, Pramonės ir Šiaurės prospektų sankryžoje.

Teko skubiai kviesti policiją – eismą reguliavo trys pareigūnai. Prieš tai dėl elektros gedimo dvi dienas su pertraukomis nedegė A.Baranausko ir Studentų gatvėje stovinčio eismo reguliuotojo akys.

Remontas – sudėtingas

Šiuo metu mieste yra apie 100 sankryžų, kuriose eismą reguliuoja šviesoforai. Tik trečdalis modernių angliškų ir olandiškų šviesoforų yra įrengti prieš 5–8 metus, o visiems kitiems – jau 20, 30, net 40 metų.

Savivaldybės bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovams daugiausia rūpesčių kelia seni elektroniniai šviesoforai, veikiantys Savanorių prospekto ir Kovo 11-osios gatvės sankryžoje, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvių sankryžoje, Baltų prospekto, Rasytės ir J.Grušo gatvių sankryžoje, Savanorių, Šiaurės ir Pramonės prospektų sankryžoje, kitose judriose vietose.

„Seniems aliumininiams laidams kenkia korozija, jie nupūva, daugelio originalių dalių jau nebėra. Net nebeveikia Rusijos įmonės, kuriose sovietmečiu buvo pagaminti šie šviesoforai.

Pašalinus vieną gedimą, išlenda dar keli – tai detalės perkaista, tai kabelį reikia atnaujinti“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo „Kauno gatvių apšvietimo“ Eismo valdymo skyriaus viršininkas Žilvinas Sukackas.

Vieno šviesoforo smulkaus gedimo šalinimas vidutiniškai kainuoja keliasdešimt eurų, o sudėtingesni darbai miesto iždą patuština net keliais tūkstančiais eurų.

Gražūs planai – popieriuje

Rūpesčių gerokai sumažėtų, jei visose 40 sankryžų senutėliai šviesoforai būtų pakeisti naujais.

Tačiau kol kas tai – misija neįmanoma. Įrengti šviesoforą vienoje sankryžoje, atsižvelgiant į darbų apimtį, kainuoja nuo 30 iki 100 tūkst. eurų. Miesto biudžetui tai pernelyg sunki našta, tad nauji šviesoforai dygsta pamažu.

2016 metais planuojama įrengti naujus šviesoforus Jonavos ir P.Kalpoko gatvių sankryžoje, Savanorių prospekte.

Parengtas projektas, pagal kurį Raudondvario plentas ir Savanorių prospektas žibės vien tik naujais šviesoforais, bet šiems ambicingiems planams įgyvendinti trūksta lėšų.

Šviesoforų remontas ir priežiūra miestui kasmet kainuoja apie 120 tūkst. eurų.

Palaiko ryšį su policija

Sugedus šviesoforams judresnėse sankryžose, nedelsiant perspėjama policija. Pareigūnai pradeda reguliuoti eismą praėjus 10–15 minučių nuo pranešimo, kurio jie sulaukia iš „Kauno gatvių apšvietimo“ dispečerių arba savivaldybės atstovų.

Kartais patruliams tenka dirbti po kelias valandas, kol sankryža vėl imama reguliuoti.

Šviesoforų prižiūrėtojams galvos skausmą kelia ir chuliganai, kuriems einant pro elektroninius sargus niežti rankos ir kojos.

T.Masiulio gatvėje chuliganai per pastarąsias keturias savaites jau triskart sugadino mygtukus, kainuojančius po 130 eurų, – juos kaskart tenka keisti naujais. Dabar ketinama įdėti kitą 5 eurų vertės mygtuką, kuriuo naudojasi pėstieji.

Po kiekvieno vandalų žygio pėstieji priversti gaišti laiką – jie gali gatvę pereiti tik tada, kai kažkas paspaudžia mygtuką kitoje jos pusėje. Nepaspaudus žalia šviesa neužsidega.

Gelbsti ir tiriant avarijas

Modernūs šviesoforai stebimi pasitelkus kompiuterius – išmaniosios technologijos iškart pasiunčia signalą apie gedimą.

Jie taip pat padeda ištirti painias avarijas, kai jų dalyviai tvirtina važiavę arba ėję degant žaliai šviesai. Informacija elektroninėje sistemoje apie šviesoforo signalus saugoma tris mėnesius.

Kas kalbėjo tiesą, galima patikrinti sekundžių tikslumu.

Sovietiniais laikais įrengtų šviesoforų matyti pro monitorius nėra galimybės, todėl ilgiau sugaištama, kol sužinoma apie gedimus, jau nekalbant apie taisymą. Avarijų mįslių atskleisti jie nepadeda.

Išmanusis įrenginys drausmina vairuotojus

Greta senų šviesoforų iškyla ir naujų, itin modernių įrenginių.

Kauno rajone, Karmėlavoje, esančiame valstybinės reikšmės kelyje įrengtas išmanusis šviesoforas, reaguojantis į automobilių greitį.

Vilniaus gatvėje spidometro rodyklei pasiekus 55 kilometrus, įsižiebia raudonas signalas, perspėjantis vairuotojus. Informacija apie greitį šviesoforą pasiekia iš radaro, kuris įrengtas prieš sankryžą.

Draudžianti šviesa įsižiebia trumpam – vairuotojams pristabdžius mašinas, po kelių sekundžių užsidega žalia šviesa.

Viršijus greitį stabdomas eismas abiem kryptimis.

Pėstiesiems paspaudus mygtuką, netrukus užsidega žalias signalas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija svarsto, ar nevertėtų eismo pristabdyti esant šiek tiek didesniam nei 55 kilometrų greičiui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.