Komentuodamas tokią situaciją dažnas pažeria abejonių dėl policininkų naudojamų alkoholio matuoklių: pasenę, nepatikimi. Tačiau ar visada patikimi medikų tyrimai?
Ar įmanoma padaryti, kad, alkoholio matuokliu nustačius girtumą, kraujo tyrėjai nerastų alkoholio pėdsakų? Nusprendžiau tai patikrinti pati.
Du skirtingi žmonės
Mano draugę šeštadienio naktį per reidą sustabdė policija. Išgėrusią ir prie vairo. „Gelbėk, nuvažiuok duoti tyrimų už mane“, – gaunu prašymą.
Sukūrusi šią situaciją pradėjau bandymą, ar įmanoma duoti kraujo už kitą žmogų. Žinoma, jokio girto vairuotojo gelbėti nesiruošiau, todėl pirmiausia turėjau rasti žmogų, kurio vardu galėčiau pabandyti duoti kraujo ištirti.
Logiška, kad pareigūnams įkliuvęs vairuotojas ieškotų panašaus į save.
Bet nepažįstu nė vienos moters, kuri bent šiek tiek būtų panaši į mane, todėl eksperimentui pasiskolinau dokumentą iš kolegės Evelinos. Ūgis, amžius, veido bruožai – viskas skiriasi gana smarkiai. Trumpa kolegų apklausa redakcijoje taip pat nežadėjo nieko gero.
Vos pažvelgę į Evelinos nuotrauką dokumente visi nuspręsdavo, kad mes – visai nepanašios, o mano tyrimas baigsis antrankiais policijos nuovadoje. Tačiau dar anksčiau esu atkreipusi dėmesį, kaip atsainiai į dokumentus žiūrima daugelyje įstaigų, todėl tikėjausi sėkmės.
Nurašęs asmens kodą retas darbuotojas pakelia akis pasižiūrėti į veidą ir įsitikinti, ar prieš jį stovi tikrai tas žmogus.
Reikia dokumento ir pinigų
Pasirinkau vairuotojų bene dažniausiai lankomą tyrimus atliekančią įstaigą Vilniuje – Gerosios Vilties gatvėje įsikūrusį Priklausomybės ligų centrą – ir šeštadienį paryčiais atsidūriau prie jos durų. Jos buvo užrakintos.
Nuspaudusi skambutį pajutau augantį jaudulį.
Tačiau tokioje vietoje jaudulys neturėtų sukelti įtarimų – juk ne kasdien sustabdo policija.
Atsiliepusi moteris pasiteiravo, ko pageidausiu, ir išgirdusi, kad atvažiavau išsitirti blaivumo, paklausė, ar turiu asmens dokumentą ir 30 eurų. Turiu.
Kai įėjau į tuščią, blankiai apšviestą priimamąjį, slaugytoja nusivedė mane į gretimą kabinetą, kur jau laukė gydytoja.
Persimetėme pora žodžių, ir drebančia ranka ištiesiau Evelinos dokumentą. Jis ramiai nugulė ant slaugytojos darbo stalo.
Teko vaikščioti ir skaičiuoti
Pūstelėjau į man ištiestą alkoholio matuoklį – jis parodė nulius.
Kai paaiškinau, kad tyrimą noriu atlikti, nes nesutinku su policijos alkoholio matuoklio rodmenimis, gydytoja paprašė pareigūnų surašyto pažeidimo protokolo. Tą akimirką mano širdis nusirito į kulnus – juk protokolo neturiu.
Išlemenau, kad neprisimenu, ar jį pasiėmiau, buvau sutrikusi.
Kol rausiausi tarp įvairių popierių ir mintyse ieškojau išeities, gydytoja toliau ramiai pildė tyrimo lapą. Pažeidimo protokolas pasirodė visai nebūtinas. Tuomet su slaugytoja nuėjome į gretimą patalpą, čia ji paėmė kraujo mėginį. Bet tai – ne vienintelis blaivumo tikrinimo būdas.
Man taip pat teko pavaikščioti tiesia linija, pasekti akimis tušinuką, atmintinai skaičiuoti ir baksnojant ant lapo parodyti skaičius nuo 1 iki 25.
Viską atlikusi be klaidų ir susimokėjusi 30 eurų aš išėjau į lauką, vis dar bandydama suvokti, jog ką tik be jokių įtakingų pažinčių ar kyšių daviau kraujo už kitą žmogų, kuris išties galėjo įkliūti pareigūnams girtas.
Kraujyje alkoholio nerasta
Dar reikėjo sulaukti kraujo tyrimų rezultatų. Jie į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atkeliavo daugiau nei po savaitės.
Atsiimti pažymos į kabinetą nuėjo pati „įkliuvusi vairuotoja“ Evelina. Ji ilgai neužtruko – asmens dokumentas, tyrimų rezultatai, ir viso gero. Taip gavome oficialius tyrimo rezultatus, kuriuose – antspaudas ir įrašas: „Evelinos Valiuškevičiūtės kraujyje etilo alkoholio nerasta.“
Ir visai nesvarbu, kad kraujo mėginys iš tiesų buvo Ilonos. Tiesa, kraujo mėginys Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje bus saugomas dar metus, todėl yra rizikos, kad tokius rezultatus pateikus teismui būtų paprašyta atlikti ir DNR tyrimą.
Tačiau tokie atvejai yra vienetinės išimtys. Nors vairuotojai dėl alkoholio matuoklio rezultatų teisme ginčijasi dažnai, DNR testai – didžiulė retenybė.
Galiausiai, net teismui skyrus DNR ekspertizę, vairuotojas jos neprivalo atlikti. Žinodamas, kad kraujo mėginys ne jo, žmogus gali sutikti su alkoholio matuoklio rodmenimis, tad joks tyrimas dėl galimo sukčiavimo net nebus pradėtas.
Nėra jokių saugiklių
Net praėjus kuriam laikui po apsilankymo Vilniaus priklausomybės ligų centre su svetimu dokumentu sunku patikėti, kad tai niekam nesukėlė įtarimų.
Gali būti, kad tokių svečių šioje arba kitose medicinos įstaigose buvo ir anksčiau.
Nekaltinu tą naktį dirbusių medikių – tokia pati vairuotojų tikrinimo sistema galioja visose blaivumo tyrimus atliekančiose įstaigose ir ji turi tiek spragų, kad norint apgauti netgi nereikia labai stengtis.
Policija ir gydymo įstaigos nesikeičia duomenimis apie galimą pažeidėją.
Asmens dokumentas su blankia, dažnai pasenusia nuotrauka yra vienintelis būdas medikėms atpažinti, ar žmogus iš tiesų yra tas, kuo prisistato.
Niekaip kitaip žmogaus tapatybė nefiksuojama – vairuotojo niekas nelydi, kabinete nėra vaizdo stebėjimo kamerų, medikės neturi net kompiuterių, kur būtų galėjusios patikrinti, kad Evelinos ne tik nebuvo sustabdę pareigūnai, bet ji apskritai net neturi vairuotojo pažymėjimo.
Tyrimo tikslas nedomina
Net nesvarbu, ar atvykęs žmogus yra vairuotojas, ar užsuko savo malonumui.
„Mes nefiksuojame, ar žmogus atvyko užginčyti policijos duomenų, ar kokiu nors kitu tikslu.
Tiesiog nurodoma, kad paties žmogaus prašymu atliekamas tyrimas, – kalbėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. – Mūsų tikslas yra atlikti medicininę ekspertizę, o kokiu tikslu ji atliekama, mes tikrai duomenų nekaupiame ir neanalizuojame.“
Pasiteiravus, ar nėra tekę susidurti su kyšio siūlymo ar kitokios apgavystės atvejais, pašnekovė užtikrino, kad to VPLC niekada nepasitaikė. „Tokių atvejų, kad gydytojai tikrai turėtų rašyti mums, administracijai, kad buvo tiks įvykis, nėra buvę.
Gal kažkokie bandymai... Negaliu sakyti, kad jų nėra, nežinau, bet manau, kad pas mus nelabai yra sąlygų, nes dienos metu pas mus yra ir saugos tarnybos atstovas, kuris padeda esant reikalui, palydi tą asmenį iki kabineto ir prižiūri, kaip viskas vyksta.
Arba jei nėra jo, yra ne vienas žmogus – yra ir gydytojas, ir slaugytoja, tai kažką papirkti čia būtų labai sudėtinga“, – tikino A.Širvinskienė.
Antroji tyrimo dalis – Girtas ar blaivus? Vairuotojų DNR tyrimų realybė šokiruoja
