Naujuoju Vingio parko tiltu leis važiuoti ir autobusams

Savivaldybė dar neseniai aiškino, kad tiltas tarp parodų centro „Litexpo“ ir šalia esančio Vingio parko bus tik pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau dabar užsimojo jį skirti ir kitoms transporto rūšims.

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas DUMALAKAS

May 21, 2016, 1:52 PM, atnaujinta May 24, 2017, 8:32 PM

Per Vingio parką riedės miesto autobusai, troleibusai, o ateityje – galbūt ir tramvajai. Tai – ne paistalai.

Pastačius naują Vingio tiltą per Nerį juo ketinama nukreipti visą miesto transportą, kuris dabar važiuoja Laisvės prospektu per Lazdynų tiltą. Taip nurodyta poveikio aplinkai vertinimo programoje, kurią parengė bendrovė „Infraplanas“.

Anot programos rengėjų, Vingio tilto labiausiai reikia dėl to, kad Oslo gatvė ir Laisvės prospekto dalis per Lazdynų tiltą yra A kategorijos greito eismo gatvė, kurioje įprastinis miesto transporto eismas neturėtų vykti. Tai numato statybos techniniai reglamentai.

Tektų įrengti A juostas

Šiame tarptautiniame transporto koridoriuje planuojamas mišrus tranzitinis transporto eismas ir miesto transportas gali važiuoti tik nestodamas stotelėse. Dabar taip Laisvės prospektu kursuoja tik 2G maršruto autobusai.

Pastaruoju metu šioje atkarpoje transporto grūstys padidėjo. Jeigu Vingio tiltas taip ir nebus pastatytas, Laisvės prospekte per Lazdynų tiltą ir žiedinėje sankryžoje teks išskirti dvi A eismo juostas tik miesto transportui. Specialistai kito kelio nemato, nes dabar autobusai ir troleibusai šioje vietoje piko metu patenka į grūstis.

Tačiau įrengus A juostas gerokai padidėtų kitų transporto rūšių prastovos.

Savivaldybė šiais metais baigs rengti teritorijos aplink planuojamą tiltą detalųjį planą.

Per penkerius metus ketinama baigti techninį projektą ir pradėti statybą.

Purvynas – į užmarštį?

Specialistai vertino poveikį aplinkai daugiau nei 11 hektarų teritorijoje, kurioje ketinama nutiesti Vingio tiltą.

Jis sujungtų Laisvės prospektą ir Geležinio Vilko gatvę.

Pastačius Vingio tiltą miesto transportui būtų skirtos dvi septynių metrų pločio eismo juostos. Tuo metu dvipusis dviračių ir pėsčiųjų takai būtų 3 metrų pločio.

Tiesa, per renginius Vingio parke dviračių taku planuojama leisti mišrų eismą.

Tad per valandą tiltu į kitą Neries krantą galėtų pereiti apie 7 tūkst. pėsčiųjų.

Be to, šalia parodų centro „Litexpo“ suplanuota įrengti naujas 98 ir 665 vietų automobilių stovėjimo aikšteles.

Kol jų nėra, parodų lankytojai priversti murdytis ir automobilius statyti purvyne.

Aplink – mašinų jūra

Specialistai jau dabar džiūgauja, kad pastačius tiltą pėstiesiems kelias iki Vingio parko estrados sutrumpėtų beveik pusantro karto, o nuo būsimos miesto transporto stotelės pačiame Vingio parke – net tris kartus.

Be to, sumažėtų transporto srautai Tūkstantmečio, Oslo, Geležinio Vilko gatvėse, Laisvės prospekte, nes jo nebestabdytų miesto transportas.

Šiuo metu Laisvės prospekte ir Geležinio Vilko gatvėje transporto eismo intensyvumas vienas didžiausių mieste ir siekia 3,6–6,4 tūkst. automobilių per valandą.

Miesto plėtros specialistai pažymi, kad tai gerai susisiekimo prasme, tačiau tuo pat metu šios gatvės savo aukšta kategorija ir techniniais parametrais atskyrė Vingio parką ir šalia esančias teritorijas nuo pagrindinio gatvių ir miesto transporto tinklo.

Statinys paskęs tamsoje

Praėjusiais metais buvo atlikti tyrimai ir parengta studija apie Neries upėje gyvenančias saugomas gyvūnų rūšis.

Anot studijos rengėjo Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Roberto Staponkaus, Neris ir jos pakrantės laikomos nacionalinės svarbos gyvūnų migracijos koridoriumi.

Atsižvelgiant į tai, „Litexpo“ pusėje rekomenduojama palikti bent 100 metrų neužstatytą, neurbanizuotą teritoriją.

Beje, Vingio tiltas gali būti vienintelis, kuris naktį paskęs tamsoje. Mat gamtininkai nerekomenduoja dirbtinio apatinių tilto dalių apšvietimo.

O tilto apšvietimo sprendiniai, kai šviesos srautas nukreiptas į upę, išvis draudžiami.

Daug dėmesio varlėms

Daugiausia dėmesio tilto statybos metu bus skiriama varliagyviams. Mat varlių migracijos koridorius kirs būsimą gatvę 400 metrų ilgio ruože.

R.Staponkus įsitikinęs, kad zonoje, kurioje migracijos kelias kertasi su gatve, turi būti įrengiamos specialios betoninės tvorelės, kurios apsaugotų varles, kad jos negalėtų patekti ant važiuojamosios dalies.

Po gatve turi būti įrengiamos pralaidos, leidžiančios varliagyviams pasiekti veisimosi ir žiemojimo buveines.

Įrengus varliagyvius nuo žūties kelyje saugančias sistemas jos turi būti prižiūrimos ir palaikomos atviros.

Tvorelės turi būti nušienaujamos, kad varlės negalėtų augalija užlipti ant gatvės.

Pastačius tiltą Lazdynų gyventojams sutrumpės kelias ir į Vingio parką

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.